Keiksnodami centralizuotos šilumos tiekėjus gyventojai vis dažniau ima galvoti, ar nebūtų išeitis iš viso atsijungti nuo centralizuotų vamzdynų ir pasitelkti alternatyvius energijos šaltinius. Tokias mintis paskatina ir namų renovacija – o gal vienu sykiu galima susitvarkyti viską? Juo labiau pavyzdžių jau yra.

Sprendimas turi būti kompleksinis

Pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo Aido Vaičiulio, visa ko pagrindas turi būti kompleksiškumas. Dar dažnai pasitaiko, kad kai kurie su pastato atnaujinimu susiję darbai padaromi neva laikinai, žinant, kad po kurio laiko bus atliekamas namo modernizavimas ir tuos pačius darbus reikės perdaryti iš naujo. Arba būna, kad taupant kai kurių darbų atsisakoma, bet ilgainiui juos vis tiek neišvengiamai reikia padaryti.

Dažniausiai taip pasitaiko atnaujinant šilumos ūkį. A. Vaičiulio nuomone, pirmiausia reikia pamatuoti poreikį ir rengti bendrus projektus. Šitaip tikrai bus sutaupyta lėšų, laiko ir rastas racionaliausias sprendimas.

„Ne vienoje savivaldybėje teko dalyvauti diskusijose su gyventojais. Kartais tenka išgirsti apie projektus, kai planuojama kvartalinė daugiabučių renovacija, šilumos tinklus paliekant už borto. Galvojama, kad geriau pasitelkti alternatyvius šilumos šaltinius, bet poreikis nepamatuojamas. Juk kai bus aiškūs renovacijos tikslai, laukiami rezultatai, bus aišku ir koks galėtų būti tinkamiausias šilumos šaltinis. Gal tuomet geriau paskatinti šilumininkus atnaujinti tinklus sumažinant vamzdžių diametrą. Gal nebereikės kaip sovietmečiu didelio diametro vamzdžių, nes šilumos poreikis gali būti kitoks. Žodžiu, viską reikia naudoti taupiai“, – teigė A. Vaičiulis.

Namas – kaip senas automobilis

Kompleksinio požiūrio sprendžiant pastatų atnaujinimo klausimus pasigenda ir bendrovės „Steltronika“ komercijos direktorius Remigijus Simanavičius. Anot jo, kompleksinis požiūris – tai esamų rezultatų auditavimas ir naujų veiksmų modeliavimas. Reikia žiūrėti, nuo ko pradėti ir kokius veiksmus daryti, kad žengus žingsnį nebereikėtų jo taisyti.

„Apskaičiuota, kad kiekvienas veiksmas turi savo sąnaudas. Jeigu izoliuojamos pastato sienos, bet nekeičiami langai, sumanius daryti šį darbą vėliau reikės iš naujo organizuoti visą procesą, perdaryti kai kuriuos darbus, atliktus šiltinant fasadą. Tad atskirai organizuojant pavienius darbus sąnaudos bus kur kas didesnės, negu vienu metu viską numačius ir padarius“, – sakė R. Simanavičius.

Siekiant energinio efektyvumo, suplanuoti visus veiksmus labai svarbu. Nuo to, kokios priemonės bus numatytos, kokie veiksmai bus padaryti, priklauso ir rezultatai. R. Simanavičius senų daugiabučių renovaciją palygino su seno automobilio remontu –
kartais paaiškėja, kad lėšos buvo panaudotos neracionaliai, jas reikėjo skirti kitokiems darbams atlikti, o gal ir visai neskirti.

Nevertėtų vadovautis nuogirdomis

Kokiam šildymui priklauso ateitis? Bendrovės „Steltronika“ atstovas tikrai nesiryžo tvirtinti, kad šilumos siurbliai yra išsigelbėjimas nuo didelių sąskaitų už šildymą ir kitokių problemų sprendimo būdas. Šilumos siurbliai turi būti kompleksinių sprendimų dalis.

„Kartais galvojama, kad išeitis yra įsidiegti pigesnę šilumą gaminantį šaltinį, neva sumažės sąskaitos ir visi bus patenkinti. Tačiau bet kurių atsinaujinančių energijos šaltinių taikymas daug energijos naudojančiuose pastatuose jau savaime nėra geras sprendimas. Tuomet reikalingi didesnio pajėgumo įrenginiai, jie irgi naudos nemažai energijos. Pirmiausia reikia pasistengti, kad pats pastatas neeikvotų daug energijos“, – sakė R. Simanavičius.

Atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas galima diegti tik ten, kur jos būtų ir techniškai, ir ekonomiškai pagrįstos. Jeigu kurio nors daugiabučio gyventojai nuspręstų atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir įsirengti geoterminį šildymą, pirma reikia išanalizuoti, koks bus rezultatas.

R. Simanavičius patvirtino, kad geoterminis šildymas ar kitokie šilumos siurbliai negali būti centralizuoto šildymo alternatyva, jie dažniau gali būti tik papildomas šilumos šaltinis. Pirmiausia vis tiek reikia stengtis, kad pats pastatas naudotų kuo mažiau energijos. „Turi būti energijos taupymo kultūra. Nereikia manyti, kad įsirengsime šilumos siurblius ir energijos naudosime kiek širdis geidžia. Jeigu ji bus taupoma, bus patrauklu įsidiegti ir alternatyvius energijos šaltinius“, – pasakojo R. Simanavičius.

„Steltronikos“ atstovas kaip pavyzdį paminėjo vieną Alytaus daugiabutį, kuriame šilumos siurblys buvo įsirengtas nerenovavus pastato. Techninis sprendimas šiuo atveju nebuvo gerai išanalizuotas. „Kai įgyvendinami tokie projektai, diskredituojamas atsinaujinančių šaltinių vardas. Sumontuoti šilumos siurblius nerenovuotuose namuose – tikrai ydingas požiūris“, – tvirtino R. Simanavičius.

Praėjusiais metais buvo atliktas tyrimas apie gydymosi įpročius. Paaiškėjo, kad iš visų Europos šalių lietuviai dažniausiai linkę į savigydą: patys nusistato diagnozę, patys nusprendžia, kokių vaistų reikia, patys tuos vaistus nusiperka.

Su statiniais procesas panašus. Žmonės įvairiausias nuogirdas priima kaip absoliučią tiesą ir neturėdami specialių žinių mėgina „gydyti“ pastatus. Veiksmai dažnai būna neteisingi ir tik paplonina piniginę, užuot sutaupę.

Vladas ŠERELIS

sa.lt