Vyriausybė, pradėjusi spręsti esmines šalies energetikos problemas, nuo Naujųjų metų tolygiai augina savo populiarumą ir šiandien yra vertinama geriausiai nuo pat savo darbo pradžios 2008-ųjų lapkritį.

Kaip rodo „Vilmorus“ apklausa, šiuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklą teigiamai vertina 15,5 proc. žmonių – dvigubai daugiau nei pernai gruodį, kai buvo svarstomas biudžetas ir ketinta padidinti pridėtinės vertės mokestį. Ir tai pats palankiausias Vyriausybės vertinimas nuo pat jos veiklos pradžios krizinį 2008-ųjų lapkritį.
Galima būtų daryti prielaidą, kad Vyriausybės populiarumas išaugo todėl, kad tiek premjeras A.Kubilius, tiek kiti valdantieji konservatoriai labai aiškiai palaikė prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimu nušalintus FNTT vadovus. Šiaip ar taip, po „Palaičio skandalo“ prezidentės populiarumas krito per 10 nuošimčių, o tai neregėtas dalykas. Akivaizdu, kad šitai irgi prisidėjo prie Vyriausybės ir konservatorių reitingo didėjimo, tačiau yra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog tai nebuvo svarbiausia priežastis.
Pirmiausia, jei FNTT vadovų vertėjų reitingas smuko staigiai, tai ir jų rėmėjų reitingas turėjo kilti lygiai taip pat staiga. Tačiau Vyriausybės veiksmų šalininkų gretos gausėja tolygiai nuo sausio mėnesio. Sausio pabaiga, vasaris, kovas – tai mėnesiai, kai matomiausi Vyriausybės darbai buvo susiję su energetika: du vienas po kito vykę A.Kubiliaus susitikimai su „Gazprom Export“ prezidentu Aleksandru Medvedevu, vizitas į Japoniją ir susitikimas su Visagino atominę elektrinę (VAE) statyti ketinančio koncerno „Hitachi“ vadovais, galiausiai – žinia, kad Baltijos šalys dėl atominės statybos susitars iki birželio pabaigos. O šį „energetinį maratoną“ užbaigė sėkmingas Vyriausybės ir „Hitachi“ koncesijos sutarties dėl VAE statybos parafavimas, nors šios žinios įtaką valdančiųjų populiarumui sužinosime tik po kelių savaičių.
Be to, per pastarąjį mėnesį Vyriausybė sėkmingai atlaikė sunkiausią krizę nuo pat savo darbo pradžios, kartu motyvuodama, kad stabilus jos darbas reikalingas energetikos projektams sėkmingai užbaigti.

Populiarumą lėmė parama Vyriausybei

Antra, staigus, netgi „raketinis“ Darbo partijos ir jos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingų šuolis – nuo 19,6 iki 28,1 proc. (skaičiuojant nuo rinkimuose dalyvauti ketinančių apklaustųjų). Sociologai ir politologai tai aiškina ilgu ir nuosekliu Darbo partijos įdirbiu reklamuojant save ar tuo, kad kovo mėnesį V.Uspaskichas reguliariai rodėsi televizijose. Bet vėlgi – dėl visur skelbiamos reklamos „darbiečių“ populiarumas nuosekliai didėjo nuo praėjusių metų rugsėjo, o populiarumo sprogimas ir V.Uspaskicho pasirodymai per TV įvyko konkrečiai kovą.
Todėl ir verta atidžiau panagrinėti, kas vyko kovo mėnesį šalia energetikos reikalų ir FNTT skandalo. Atsakymas: Vyriausybės krizė. Jos metu A.Kubilius visiškai rimtai prakalbo, kad reikės sudaryti mažumos Vyriausybę, o jei nepavyks, tai tikriausiai teks skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Ir štai čia išnyra V.Uspaskichas ir pareiškia: nereikia rinkimų, o jeigu prireiks, Darbo partija parems A.Kubiliaus mažumos Vyriausybę ir balsuos už jos rengiamus energetikos projektus, nes jie naudingi Lietuvai.
Viskas, krizė baigta, pirmalaikių Seimo rinkimų nebus, Vyriausybės energetikos projektai bus. Darbo partijos valstybiška laikysena išgelbsti Vyriausybę nuo griūties, rinkėjai atsidėkodami pakelia Darbo partijos reitingą iki per visą šio Seimo kadenciją neregėto 28 proc. lygmens.
Dar kartą, kad būtų aiškiau: Darbo partijos populiarumas šoko į per penkerius metus neregėtas aukštumas, kai ji parėmė A.Kubiliaus Vyriausybę, kuri vykdo energetikos projektus ir kurios populiarumas taip pat didžiausias nuo veiklos pradžios. Atsitiktinumas? Na, gali būti.
Bet yra dar ir trečia aplinkybė: pastarąjį kartą didesnį nei dabar palankiai vertinančiųjų balsų nuošimtį – 17,9 proc. – Vyriausybė (tuo metu vadovaujama Gedimino Kirkilo) turėjo tik 2007-ųjų gruodį. Esminis to meto įvykis, prikaustęs visos visuomenės dėmesį, buvo koncerno „Leo LT“ istorija ir, kaip tuomet žadėta, Visagino atominės elektrinės statybos pradžia.

Rudenį jėgos gali būti lygios

Kokią įtaką šie aspektai gali turėti artėjantiems Seimo rinkimams? Jeigu A.Kubiliaus planai pavyks ir birželio pradžioje, kai faktinė Seimo rinkimų kampanija jau suksis visu greičiu, VAE statybos koncesijos sutartis Seime bus patvirtinta, o su Latvija ir Estija sutarta dėl būsimos elektrinės akcijų pasidalijimo, į rinkimus valdantieji eis daug geresnės būsenos, nei buvo galima įsivaizduoti pernai gruodį, kai tvirtinant šių metų valstybės biudžetą vėl kalbėta tik apie taupymą, išlaidų karpymą ir krizę. Juoba atrodo, kad krizė euro zonoje, į kurią žvelgianti Vyriausybė ir šoko paskutinę minutę karpyti išlaidų, tarsi aprimusi. Žinoma, tai gali būti tik laikinas pagerėjimas, nes „finansinių bombų“ ES pietuose daugiau nei pakanka, bet Lietuva šiemet vis dėlto yra suplanavusi ekonomikos augimą, tik gal ne tokį didelį kaip pernai.
Jei prisiminsime, kad pernai per savivaldybių tarybų rinkimus konservatoriai gavo dviem trečdaliais daugiau balsų, nei jiems žadėjo pačios drąsiausios prognozės, ir darysime prielaidą, kad toji pati „tylioji dauguma“, kuri užtikrino konservatoriams antrą vietą savivaldybėse, ateis balsuoti ir rudenį, A.Kubiliui svarbiausia tampa užduotis pakelti savo sąjungininkų iš Liberalų sąjūdžio reitingus. Mat žvelgiant į partijas, beveik garantuotai įveiksiančias 5 proc. Seimo rinkimų barjerą, akivaizdu, kad tikrai patikimą koaliciją konservatoriai gali sudaryti tik su mažiausia jų – liberalais. Tuomet gali susiklostyti padėtis, kad Seime atsidurs kokios keturios jėgos, kurių kiekviena turės maždaug po vienodai balsų, o tvirtai koalicijai reikės mažiausiai trijų partnerių.
Koks bus tokios dėlionės rezultatas – prognozuoti tiesiog neįmanoma. Nebent Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje grėstų apkaltinamasis nuosprendis V.Uspaskichui.

Seimo rinkimų barjerą įveiksiančių partijų reitingai 2008–2012 m. (ketinančiųjų balsuoti proc.)
2008 10    2009 02    2009 06    2009 10    2010 02    2010 06    2010 10    2011 02    2011 06    2011 10    2012 02    2012 03
LSDP    13,7    16,4    20,8    23    21,8    25,7    30    22,7    23    26,3    28,8    23,4
TS    31,3    22,2    25,2    22    22,9    15,5    14,4    15,4    15,6    16,4    16,3    14,6
DP    9,7    9,8    14,4    17,1    21    19    16,7    15,2    17,6    22    19,6    28,1
TT    12,8    17,6    17,9    16,1    14,4    20    14,1    22    18,5    16    13,7    13,2
LLS    7    12,6    8,1    6,7    5,5    6,1    8,5    6,5    4,2    9,1    7    7,9
Šaltinis: „Vilmorus“/„Lietuvos Rytas“

Apklausų prognozės ir 2011 m. vasarį per savivaldybių rinkimus partijų gautų balsų palyginimas
Partija    LSDP    TS    DP    TT
„Vilmorus“    13,3    9    8,9    12,3
„Baltijos tyrimai“    17    7    16    9
„Spinter tyrimai“    14,4    6,3    10,7    8,6
Rinkimų rezultatas    16,6    14,5    10    8,6
Šaltiniai: „Delfi“, „Lietuvos rytas“, „Alfa“, VRK

Vyriausybės populiarumas 2008–2012 m.
2008 11    2009 02    2009 06    2009 10    2010 02    2010 06    2010 10    2011 02    2011 06    2011 10    2012 02    2012 03
13,6    11,4    14,8    11,5    11,8    10,3    10    8,7    10,1    12,8    14,4    15,5
Šaltinis: „Vilmorus“/„Lietuvos rytas“