Į konferenciją Vilniuje susirinkę šalies energetikos ekspertai, šilumos tiekėjai ir teisininkai ragino valstybę aktyviau skatinti daugiabučių renovaciją ir biokuro suvartojimą šilumos gamyboje. Renginio organizatoriai teigė siekę šioje konferencijoje depolitizuoti diskusijas šilumos ūkio valdymo tema.

Konferencijoje „Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės“ vieni pagrindinių siūlymų mažinant gyventojų ir valstybės lėšų švaistymą šildymui – keisti įstrigusios daugiabučių renovacijos modelį ir šilumos gamybai naudoti atsinaujinančius energetinius šaltinius.

„Perėjimas prie šildymo biokuru, kurio ištekliai Lietuvoje yra dvigubai didesni, nei mes suvartojame, ir daugiabučių namų šiltinimas yra du svarbiausi projektai, kuriuos mes turime įgyvendinti“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jis pridūrė, kad renovuotuose maždaug 60 kv.m. ploto butuose tose savivaldybėse, kurių šilumai gaminti deginamas biokuras, mėnesinės išlaidos šildymui gali būti daugiau kaip tūkstančiu litų mažesnės nei senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose, kurių šildymui naudojamos dujos.

„Artimiausiu metu šilumos kainai mažėti nėra pagrindo, todėl valstybės ir gyventojų išlaidos toliau didės. Nevykstanti renovacija daro didelę žalą ne tik vartotojams, bet ir valstybei ir todėl manome, kad valstybė tikrai turi įsikišti į šitą reikalą daug aktyviau ir atsisakyti tų mechanizmų, kurie 20 metų neveikė ir tikėtis, kad mentalitetas pasikeis“, – konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. Pasak V. Lukoševičiaus, dėl šilumą švaistančių pastatų valstybė kasmet praranda apie 200 mln. litų.

Apie būtinybę keisti renovacijos modelį didinant valstybės įtaką kalbėjo ir diskusijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys ekonomistas Raimondas Kuodis.

„Jau šimtą metų žinomas toks agregavimo paradoksas, kai vienam žmogui koks nors sprendimas gali neapsimokėti, bet tų žmonių visuomenei ‑ apsimoka. Tad renovacija puikiausiai iliustruoja šią idėją“, – sakė R. Kuodis. Kalbėdamas apie būtinybę imtis pertvarkų energetikos sektoriuje ekonomistas pabrėžė, kad alternatyvų turi būti ieškoma ne politikams rašant koncepcijas, o pasitelkiant matematinius modelius, pirmiausia – sąnaudų ir naudos analizę.

Renginio organizatoriai sakė šia konferencija siekę atriboti diskusijas dėl miestų šilumos ūkių pertvarkos nuo politikos ir tinkamiausių sprendimų ieškoti ekspertų įžvalgose.

„Šilumos energetika yra viena kontraversiškiausių temų mūsų visuomenėje. Šis klausimas yra itin politizuotas. Todėl brėžiant energetikos sektoriaus raidos galimybes ir svarstant alternatyvas svarbu depolitizuoti diskusiją ir pakelti ją į ekspertų lygį. Dažnai diskusija supaprastinama ir apsiriboja samprotavimais, kokia šilumos ūkio valdymo forma yra veiksmingesnė priešpastatant privačių asmenų ir valdymą viešajam, organizuotam savivaldybės“, – atidarydamas renginį sakė konferenciją organizavusios advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ partneris Linas Sesickas.