Nepaisant didėjančio visuomenės nepasitikėjimo milijardus atsieinančiais energetikos projektais ir juos lydint galimų aferų šešėliams, energetikos pramonės verslininkai piešia šviesesnę Lietuvos dujų ir elektros sektorių bei šilumos ūkio ateities viziją.

Didžiausios šalyje inžinerinių konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai neabejoja, kad per ateinantį dešimtmetį turėsime energijos išteklių rūšių bei jų tiekimo šaltinių pasirinkimo įvairovę, jei tik politikai nesiblaškys ir laikysis užsibrėžtos strateginės krypties. Specialistai sako, kad patvirtintų projektų stabdymas būtų nenaudingas valstybei, o sąlygas mums ir toliau diktuotų didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Gazprom“ bei vietiniai monopolininkai. Bet ar energetinė nepriklausomybė reiškia ne tik saugumą politiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos požiūriu, bet ir mažesnę finansinę naštą gyventojams?

2015 m. tapsime Europos elektros energetikos dalimi

Jeigu energetikos pramonę įsivaizduotume kaip pyragą, tai, atsižvelgiant į valstybės viziją, iki 2020 m. jį kone lygiais gabalais dalytųsi į importuojamą, vietoje gaminamą branduolinę ir iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją.

Švedų kapitalo įmonės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras primena 2009 m. ES priimtą Trečiąjį energetikos paketą, kuriame iškeltas tikslas – konkurencinga ir demonopolizuota energetikos rinka. Bet Lietuvai niekaip nepavyksta įveikti lėtinės įsigraužusio monopolio ir rytinio kaimyno diktato problemos. „Būtina diversifikuoti energijos šaltinius, kad ne tik galėtume integruotis į tarptautines rinkas, bet ir turėtume galimybę, netgi teisę rinktis energijos rūšis ir tiekėjus“, – pagrindinį tikslą išskiria A.Vaišnoras.

Specialistas teigia, kad bene svarbiausia integracijos į Europos rinką sąlyga – techninės priemonės, kuriomis galima būtų įsivežti ir eksportuoti energiją. Todėl dideliu postūmiu jis laiko elektros tiltų į Lenkiją ir Švediją tiesimą. Mat įrengus elektros kabelį į Švediją bei elektros jungtį į Lenkiją Baltijos šalys susijungs su žemyninės Europos energetikos tinklais. Tad, pasak A.Vaišnoro, Lietuvos energetikos ūkiui strategiškai reikšmingi turėtų būti 2015-ieji, kai elektros jungtys „LitPolLink“ ir „NordBalt“ pradėtų veikti.

Taip pat įmonės „Sweco Lietuva“ atstovai pabrėžia elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos energetikos sistema, prisijungiant prie UCTE (Union for the Coordination of the Transmission of Electricity), svarbą. Tokiu būdu Lietuva atsijungtų nuo Rusijos elektros energijos tinklo reguliatorių, su kuriais buvo susaistyta dar gūdžiu sovietmečiu, įsijungtų į bendrai koordinuojamą ir valdomą žemyninės Europos elektros energetikos sistemą.

Suskystintų dujų terminalo užtektų vieno

Kaip vienas energetinės priklausomybės šalinimo vaistų pateikiama ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo būtinybė – per jį būtų importuojamos suskystintos gamtinės dujos iš skirtingų šaltinių. Tačiau šią idėją aplipo nesutarimai ir rungtynės dėl įtakos, o kertiniu tapo klausimas, ar Lietuvai reikalingi du SGD terminalai – privatus ir biudžetą nusunksiantis valstybinis.

„Sweco Lietuva“, parengusi SGD terminalo, kurį Vyriausybė patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai bendrovei „Klaipėdos nafta“, plėtros planą ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, tvirtina, kad saugos požiūriu nepriimtina statyti du terminalus vieną šalia kito, be to, bendram poreikiui patenkinti visiškai užtektų vieno. Tačiau „Achemos grupei“ priklausantys valstybinio terminalo konkurentai AB KLASCO neketina atsitraukti.

Maža to, uostamiesčio gyventojus užvaldęs nerimas. Mat iškelta versija, kad Kiaulės Nugaros sala, greta kurios uosto akvatorijoje ketinama statyti valstybinį terminalą, gali nugrimzti. Tačiau projekto rengėjai užtikrina, kad geologiniu požiūriu ši vieta tikrai saugi, o dėl terminalo plėtros planų jokių paslapčių nėra. „Visa informacija viešai prieinama, nuolat rengiami susitikimai su visuomene. Gyventojai gali apsilankyti „Klaipėdos naftos“ interneto tinklalapyje, skaityti, rašyti laiškus, ir jiems tikrai bus paaiškinta, atsakyta į rūpimus klausimus“, – tikina A.Vaišnoras.

Energetikos konsultantai būgštavimus sklaido. „Terminalai statomi remiantis per dešimtis metų sukurtais pramoniniais ir saugumo standartais. Suskystintos dujos jūromis nuo 1964 m. buvo pergabentos maždaug trisdešimt tūkstančių kartų, bet nė vienos rimtos nelaimės neįvyko“, – pabrėžia „Sweco Lietuva“ viceprezidentas A.Vaišnoras.

Stambių energetikos projektų saugumą jis grindžia verslo logika, jog čia sukasi per dideli pinigai, kad būtų rizikuojama investicijomis ir reputacija. „Pats verslas, siekdamas save apsaugoti, daro viską, kad technologijos būtų kuo saugesnės. Nes įvykus avarijai viso tos rūšies verslo vertė sumažėja dramatiškai. Štai įvyko katastrofos Černobylio, Fukušimos elektrinėse, ir visa branduolinė energetika pasaulyje pakibo po klaustuku“, – pateikia pavyzdį pašnekovas.

Taupymas didintų konkurencingumą

Posakis, kad dėl visko kaltas lietuviškas klimatas, arba anekdotais virtę priekaištai Vyriausybei, kodėl pas mus vasaros tokios trumpos, nėra vien ironija. Juk, kaip pabrėžia A.Vaišnoras, gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje daugiau nei pusę metų reikalingas šildymas. „Šildymo sezonas uždeda didelį krūvį visai šalies ekonomikai. Užuot kūrę darbo vietas, pridėtinę vertę, auginę ekonomiką ir skatinę eksportą, esame priversti leisti pinigus energijos ištekliams“, – aiškina „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

Pasak jo, Vyriausybės ketinimas mažinti energijos sąnaudas ir kasmet padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą 1,5 proc. yra svarbi konkurencingumo rinkoje pavara. Didžiausias potencialas įžvelgiamas gyvenamųjų namų ir viešojo sektoriaus pastatų bei šildymo sistemų renovacijos programose.

Be to, kaip primena „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius, Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, teks iššūkis spręsti vis didėjančios gyventojų koncentracijos miestuose problemas. „Statistikos duomenys rodo, kad planetoje žmonės kraustosi gyventi į miestus neįtikėtinais tempais. Todėl, norint sukurti tvarios ir modernios visuomenės paveikslą, reikia galvoti, kaip skirtingos energijos rūšis jungti į bendrą sistemą ir išnaudoti ją pačiu optimaliausiu būdu. Čia didelį vaidmenį turės atlikti savivaldybės“, – mintimis apie galimas permainas dalijasi A.Abromavičius.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.