Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) trečiadienį pristatys energetikos infrastruktūros atnaujinimo per ateinantį dešimtmetį planą.

Plane, agentūros “Reuters” duomenimis, be kita ko, aptariami šie klausimai:

DUJŲ TIEKIMO SAUGUMAS

Senkant Europos dujų ištekliams, prognozuojama, kad priklausomybė nuo importo padidės nuo dabartinių maždaug 60 proc. dujų vartojimo iki 73-79 proc. 2020 metais ir iki 81-89 proc. 2030 metais.

Remiantis įvairiais tyrimais, papildomo importo poreikis svyruoja nuo 44 iki 148 milijonų tonų naftos ekvivalento iki 2020 metų ir nuo 61 iki 221 milijono tonų naftos ekvivalento iki 2030 metų.

Komisijos “N-1 kriterijaus”, t. y. sistemos iš n elementų savybės užtikrinti jos normalų darbą atsijungus vienam elementui kriterijaus, šiuo metu neatitinka penkios šalys – Lietuva, Bulgarija, Slovėnija, Airija ir Suomija.

Būtina pašalinti trukdžius dujų tinkle, pavyzdžiui, tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos.

PIETINIS DUJŲ KORIDORIUS

Strateginis šio koridoriaus tikslas – užtikrinti tiekimo į ES maršrutą, kuriuo iki 2020 metų būtų tenkinama apytikriai 10-20 proc. ES dujų paklausos, o tai sudarytų apytikriai 45-90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

NAFTOS TIEKIMO SAUGUMAS

Manoma, kad naftos paklausa Rytų ir Vakarų Europoje keisis nevienodai. Spėjama, kad per ateinantį dešimtmetį naftos paklausa Vakarų Europoje sumažės, o Rytų Europoje padidės 7,8 procento.

ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS

Prognozuojama, kad bendra ES elektros energijos gamyba padidės bent 20 proc. – nuo maždaug 3 362 teravatvalandžių 2007 metais iki 4 073 TWh 2030 metais. Šiame įvertyje neatsižvelgta į galimo didelio elektra varomų transporto priemonių paplitimo galimybę.

Iberijos pusiasalis praktiškai yra elektros energijos sala. Iki 2020 metų tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos reikės įrengti tarpusavio jungčių, kurių pajėgumas siektų bent 4 000 megavatų.

Vidurio ir Rytų Europoje reikės spręsti, kaip prijungti naujus gamybos pajėgumus prie perdavimo tinklų. Vien Lenkijoje, kaip prognozuojama, iki 2020 metų bus įrengta iki 8 gigavatų naujų pajėgumų.

Europoje reikės įrengti elektros energijos “greitkelių”, kuriais vėjo energijos perteklius būtų perduodamas iš Šiaurės jūros pietų kryptimi ir iš Viduržemio jūros šiaurės kryptimi.

Iki 2013 metų vidurio reikėtų parengti elektros energijos “greitkelių” plėtros planą, kad pirmieji “greitkeliai” būtų parengti eksploatuoti iki 2020 metų.

ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS ŠALTINIAI

Remiantis ES 2020 metų tikslais, atsinaujinantiesiems šaltiniams tenkanti bendros elektros energijos gamybos dalis turėtų sudaryti maždaug 33 proc. 2020 metais ir 36 proc. 2030 metais.

Kaip matyti iš pirmosios 21 iš 27 atsinaujinančiųjų energijos šaltinių strategijų, kurias turi pateikti ES valstybės narės, iki 2020 metų įrengtas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių pajėgumas padidės nuo dabartinių maždaug 244 GW iki maždaug 460 GW.

Komisija tikisi, kad su Šiaurės jūra besiribojančios šalys įrengs daug ofšorinių vėjo elektrinių ir ragina koordinuoti perdavimo linijų įrengimą.

Vėjo elektrinės turėtų būti jungiamos į grupes, kad sumažėtų sąnaudos linijų tiesimui. Vien Vokietijoje sujungimo sąnaudos galėtų būti sumažintos 30 procentų. Visoje Šiaurės jūroje išlaidos iki 2030 metų galėtų būti sumažintos beveik 20 procentų.

IŠMANIEJI TINKLAI

Iki 2011 metų pradžios Komisija suteiks atitinkamoms įstaigoms įgaliojimus suderinti ES išmaniųjų tinklų standartus.

Komisija išnagrinės, ar išmaniųjų tinklų veikimui būtinos duomenų apsaugos priemonės.

Jeigu investicijų grąža bus pernelyg maža, siekiant visuomenės interesų, plėtojant šiuos tinklus bus naudojamos valstybinės lėšos.

ANGLIES DVIDEGINIO VAMZDYNAI

Komisijos tyrėjai teigia, kad iki 2030 metų gali reikėti maždaug 8,8 tūkst. kilometrų ilgio CO2 transportavimo vamzdynų, į kuriuos reikės bendrai investuoti 9,1 mlrd. eurų.