Italijos Turino universiteto ekonomikos profesorius ir Tarptautinio ekonomikos tyrimų centro direktorius Enrico Colombatto mano, kad Europos Sąjungos ateitis po Europos Parlamento (EP) rinkimų – toli gražu ne rožinė. Kalbėdamasis su “Veidu” ekspertas teigė, kad ES turi iš naujo atrasti savo egzistavimo priežastį.

VEIDAS: EP rinkimuose rinkėjai balsuoja už kandidatus, remdamiesi jų veiksmais įgyvendinant nacionalinius interesus, o ne bendrą ES viziją. Ar toks polinkis padeda kurti vieningos ES ateities strategiją?
E.C.: Tiesa ta, kad EP niekam nerūpi. Visuomenės apklausos rodo, kad maždaug 40 proc. europiečių dalyvauti EP rinkimuose neketina. O apie 30 proc. ketinančių balsuoti gyventojų gali būti euroskeptikai. Sudėjus šiuos skaičius akivaizdu, kad gyventojų, kuriems rūpi ES ateitis ir politinis jos projektas, – mažuma.
Todėl yra dvi ES ateities galimybės: arba rinkimų rezultatai užtikrins Europos Komisijos ir EP pergalę prieš euroskeptikus, arba, jei EP kontroliuos euroskeptikai, jų partnerystė bus paralyžiuota. Bet kokiu atveju didelės naudos ES negaus.
Kai tik vyrauja politinis neapibrėžtumas, sakyčiau, net politinis paralyžius, žaidimui baigiantis laimi biurokratai. Todėl nesu nusiteikęs optimistiškai.
VEIDAS: Kai dauguma europiečių nusivylę dabartiniu ES modeliu, gal federacinė sąjunga veiktų efektyviau?
E.C.: Mes nesame JAV – nesijaučiame didele tos pačios šalies dalimi. Pavyzdžiui, man patinka lietuviai, esu tikras, kad ir lietuviams patinka italai, bet esame skirtingos šalys. Per pasaulio krepšinio čempionatą sirgau už Italiją, o jūs – už Lietuvą, juk nepalaikėme tos pačios komandos. Mūsų kalba, istorija ir kultūra skiriasi, vadinasi, nesame politinė, istorinė ar kultūrinė sąjunga. Vienintelis siejantis dalykas, kuriuo ES tėvai galėjo įteisinti savo projektą, buvo ekonominė narių sėkmė. Nors ir nesame tos pačios šeimos dalis, būti drauge apsimoka dėl ekonominės naudos ir savo gerovės.
Tačiau žmonės nusivylę, jiems trūksta naujų gerovės rezultatų, kankina nuojauta, kad ES ekonomines problemas dažniau kūrė, nei sprendė. Eurobiurokratai nuolat kartojo: “Suteikite mums galių, ir mes sukursime naujų darbo vietų.” Taip nenutiko. Ir štai dabar klesti jaunimo nedarbas.
Jie sakė: “Suteikite mums galių, ir tapsime pažangiausiu technologijų centru visame pasaulyje.” Ir šitai neįvyko. Natūralu, kad žmonės klausia: jei jie duoda pinigų, balsų, tai kodėl eurobiurokratai nepateisina lūkesčių?
Niekas neprisiims atsakomybės skandinti ar nutraukti ES projektą, nes pasekmės būtų nenuspėjamos. Bet jei negauname naudos iš ekonominės ES perspektyvos, nesame ir politinė sąjunga, tai kas gi mes?
Nesame stiprūs ir dėl strateginių priežasčių: Ukrainos krizė parodė, kad europiečiai iškrinta iš konteksto. Šiandien laikraščiuose matome buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį apsikabinusį Vladimirą Putiną.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m