Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas – taip trumpai galima apibūdinti naujojo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. prioritetus švietimo ir mokslo srityje. Visai sistemai teks 3,2 mlrd. Lt investicijų.

Vaida Stasiulionytė

„Iki šiol ES investicijas Lietuva kreipė į infrastruktūros gerinimą. Renovuotos mokyklos, sukurti ir pažangiausia įranga aprūpinti nauji profesinio praktinio mokymo centrai bei nauji mokslo tyrimų kompleksai. Dabar daugiau investuosime į žmonių tobulėjimą ir naujos infrastruktūros įveiklinimą“, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Sritis, kurioms naujuoju laikotarpiu turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, apibrėžia 12 ES investicijų veiksmų programos prioritetų. Du iš jų administruos Švietimo ir mokslo ministerija: „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) skatinimas“ ir „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“.

Ūkio pažangos variklis – inovacijas kuriantis mokslas

Moksle didžiausias dėmesys bus kreipiamas į aktyvesnį turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimą bei integraciją į europines mokslo infrastruktūras, į tikslinius mokslinius tyrimus, taip pat į žinių komercinimo ir technologijų pardavimo skatinimą. Numatoma skatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi mokslo ir studijų institucijose, remti bendrus mokslo ir verslo projektus, kuriančius verslui reikalingas inovacijas bei technologijas.

„Per artimiausius šešerius metus viešosios mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros finansavimui numatyta skirti ne daugiau kaip 20 proc. visų šio prioriteto ES lėšų. O didžioji lėšų dalis nukreipiama į spartesnį žinių perdavimą ir mokslinių tyrimų rezultatų pavertimą ekonomine nauda, į jau turimos infrastruktūros panaudojimo efektyvumo didinimą. Didžiausios investicijos numatomos ten, kur sėkminga sektoriaus plėtra sudarys prielaidas ir kitų ar naujų sektorių augimui“, –  sako D.Pavalkis.

Lietuva Sumaniosios specializacijos strategijoje yra įvardijusi šešias sritis, kuriose panaudojus ES fondų lėšas būtų galima tikėtis pasiekti reikšmingą proveržį.

Aukštosios ir profesinės mokyklos skatinamos įsileisti suaugusiuosius

ES lėšos bus naudojamos studijų kokybei gerinti. Studijų programos bus stambinamos, į jų atnaujinimą ir specialistų rengimą bus įtraukiami socialiniai partneriai, studentai daugiau laiko praleis praktikuodamiesi.

D.Pavalkis pabrėžia, kad tarp kriterijų skiriant ES paramą aukštosioms mokykloms bus ir kokybės kartelė: bus žiūrima, ar aukštoji mokykla taiko minimalų stojamąjį balą, ar yra pasirašiusi sutartį su ministerija, ar dalyvauja Europos Komisijos iniciatyva vykdomoje naujoje reitingavimo sistemoje „U-Multirank“.

Aukštųjų ir profesinių mokyklų bazes tikimasi labiau nei iki šiol panaudoti neformaliajam suaugusiųjų švietimui. Bus parengta ir įgyvendinta sistema, leisianti profesinės karjeros metu įgytas patirtis pripažinti kaip studijų ar mokymo programos dalį.

Iki šiol finansavimo negavę profesinio mokymo centrai sulauks paramos moderniai praktinio mokymo įrangai įsigyti. Toliau bus tęsiamas profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pažangiausiose verslo įmonėse, stiprinama profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo integracija.

ES parama mokyklų pažangai

Naujo ES paramos laikotarpio lėšos bus nukreiptos švietimo sistemos naujovėms, kurių tikslas – aukštesni mokinių pasiekimai, įgyvendinti.

Mokytojų ir mokinių patogumui didės elektroninių ugdymo priemonių įvairovė. Bus kuriamos ir naujos mokyklos: ES lėšomis planuojama esamose mokyklų bazėse įsteigti bent dešimt mokyklų, kurios specializuotųsi matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptyje. Pirmoji tokia mokykla – KTU inžinerijos licėjus – duris atvėrė šį rugsėjį.

Naujomis gamtos ir tiksliųjų mokslų mokymosi priemonėmis bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų bei progimnazijų. Gimnazijos naujų gamtos ir technologijų mokslo priemonių gavo per ankstesnį ES paramos laikotarpį.

Numatoma tęsti ir plėsti mokyklų pažangos projektų finansavimą. Šiemet startavo bandomasis mokyklų pažangos konkursas, skirtas konkrečių mokyklų veiklai tobulinti. „Siekdami pagerinti visų mokyklų ugdymo kokybę, turime joms teikti labai konkrečią pagalbą. Mokyklos jau turi galimybę pačios įvertinti savo veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, mokiniams atliekant standartizuotus testus. Jų rezultatai leidžia kiekvienai mokyklai matyti savo darbo rezultatus, palyginti su kitomis rajono ar šalies mokyklomis ir parengti veiklos tobulinimo planą. Jo įgyvendinimas – kursai, stažuotės, metodinė pagalba mokytojams, ugdymo priemonės – bus finansuojami ES lėšomis“, – sako ministras.

PR