Europos Komisija su milžinišku jaunimo nedarbu Europos Sąjungoje žada kovoti skatindama mobilumą. Ar Lietuvai, iš kurios jau dabar išvyksta tūkstančiai jaunuolių, ši strategija tinkama?

Europos Sąjungoje šiuo metu darbo neturi net 5,5 mln. jaunuolių nuo 15 iki 24 metų, tačiau Europos užimtumo tarnybų „Eures“ duomenų bazėje įregistruota per milijoną laisvų darbo vietų. Kodėl?
Viena priežastis – išryškėjęs neatitikimas tarp darbo rinkos poreikių ir švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių. Tačiau Europos Komisijos Užimtumo tarnybų ir mobilumo padalinio vadovė Wallis Goelen įžvelgia ir dar vieną priežastį – nepakankamą europiečių mobilumą. Šį teiginį paremia ir užsienio ekonomistai, tvirtinantys, kad dėl didesnio mobilumo tarp valstijų Amerikoje jaunimo nedarbas yra mažesnis (16 proc). O daugumoje ES šalių (19-oje iš 27) jaunimo nedarbo lygis viršija 20 proc.

Skatins mobilumą tarp šalių

Siekiant paskatinti jaunimo mobilumą tarp ES šalių, balandžio pabaigoje Danijoje, Orhuso mieste, vykusioje Europos darbo mugėje Europos Komisija pristatė naują projektą – „Pirmasis „Eures“ darbas“. Šio projekto tikslas –  „Erasmus“ studentų mainų programos principus perkelti į darbo rinką. Pirmojo darbo savo šalyje negalintis susirasti jaunuolis galės pretenduoti į jo kvalifikaciją atitinkančią laisvą darbo vietą kitoje šalyje ir ten laikinai padirbėti pagal savo specialybę. Jaunuolio įsikūrimo išlaidoms padengti ir įmonei naujo darbuotojo įdarbinimo išlaidoms apmokėti bus skiriama po tūkstantį eurų siekianti subsidija.
Planuojama, kad šia programa šiemet ir kitąmet galės pasinaudoti apie 5 tūkst. jaunuolių. Nors, palyginti su 5,5 mln. bedarbių, tai lašas jūroje, W.Goelen tvirtina, jog kol kas ši programa eksperimentinė. Jei iniciatyva pasirodys tinkama šiandieninei darbo rinkai, programą „Pirmasis „Eures“ darbas“ ketinama išplėsti visose šalyse.
Pretenduoti dalyvauti šioje programoje gali visi europiečiai, taip pat ir lietuviai, tačiau kol kas 2 tūkst. laisvų darbo vietų siūloma tik keturiose šalyse: Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Pagrindinė sąlyga, kad darbas būtų mokamas, o jo trukmė – ilgesnė nei šeši mėnesiai. „Naudodamiesi šia programa nenorime suteikti bet kokio darbo – norime suteikti kvalifikuotą darbą“, – pabrėžia W.Goelen, pridurdama, kad pagrindinis iššūkis, kuris trukdo europiečių geografiniam mobilumui ES, – prasti užsienio kalbų įgūdžiai.
Mobilumui ir verslumui ES skatinti skirta ir dar viena programa, kuria taip pat gali pasinaudoti lietuviai: „Erasmus“ jauniesiems verslininkams“. Pasak šios programos koordinatorės EK Michaelos Hauf, siekiama, kad verslą pradėti norintis jaunuolis nuvyktų pas patyrusį verslininką kitoje šalyje ir pasimokytų verslo subtilybių. Šios programos trukmė – nuo mėnesio iki šešių, o stipendija, pavyzdžiui, Vokietijoje, per mėnesį siekia 870 eurų. „Tikimės, kad tai padės sukurti naujų verslų, paskatins naujų darbo vietų kūrimą, taip pat sumažins pirmojo verslo žlugimo tikimybę, nes daug naujų verslų žlunga“, – tvirtina M.Hauf. Ši programa pradėta 2009 m. ir nuo to laiko jau įvyko tūkstantis mainų.
Mobilumą ES viduje Europos Komisija ketina didinti stiprindama ir jau seniai veikiančias mainų programas: 2012–2013 m. 280 tūkst. studentų galės išvykti į kitas šalis pagal „Leonardo da Vinci“ ir „Erasmus“ programas.
Stiprios ekonomikos šalims, tokioms kaip Vokietija, kuriose nedarbo lygis mažas, o laisvų darbo vietų daugiausiai, europiečių mobilumo skatinimas ypač naudingas, nes leidžia ir leis prisivilioti gabiausių darbuotojų iš visos ES. Tačiau Lietuvoje, iš kurios emigracija ir taip viena didžiausių visoje ES, ir į ją panašiose šalyse tokios orientacijos nauda kelia abejonių. Juk kvalifikuotą darbą susiradę gabiausi šalies žmonės gali ir nebegrįžti. Bet EK pozicija šiuo klausimu vienareikšmiška: darbas geriau negu jokio darbo.
Beje, futuristas Davidas Passigas „Veidui“ yra teigęs, kad Lietuvai, norint pasiekti proveržį ir siekiant užsitikrinti svarią vietą Europoje, vertėtų kiekvieną jaunuolį kuriam laikui išsiųsti į užsienį – iš ten jis parsiveš tiek idėjų, tiek galbūt ir verslumo dvasią.

Skatinti verslumą sekasi sunkiai

Vis dėlto personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ plėtros direktorius Andrius Francas juokauja, kad mums papildomų mokymų mobilumo srityje nereikia, nes mūsų bei lenkų darbo jėga ir taip mobiliausia Europoje. Problema, kad darbo jėgos mums patiems trūksta jau šiandien, tad Lietuvai labiau reikėtų stengtis įdarbinti jaunuolius šalies viduje.
Šiuo metu Lietuva pagal jaunimo nedarbą ES atsiduria ketvirtoje vietoje. Darbo Lietuvoje nesusiranda apie 31 proc. jaunuolių, ir šis skaičius mažėja labai jau lėtai. Vyriausybė žada, kad Lietuvos jaunimui netrukus atsivers daugiau galimybių įsidarbinti, nes kovai su jo nedarbu papildomai ketinama skirti ES struktūrinių fondų lėšų.
Nors jaunimo nedarbas Lietuvoje akis bado jau kelerius metus, keista, kad šia problema susirūpinta tik prezidentei Daliai Grybauskaitei šių metų pradžioje grįžus iš tarptautinės konferencijos, kurioje Lietuva buvo linksniuojama tarp prasčiausiai atrodančių visoje ES. EK atstovai taip pat paragino Lietuvą sudaryti veiksmų planą, kaip bus kovojama su jaunimo nedarbu.
Vyriausybės sudarytos darbo grupės jaunimo nedarbo problemoms spręsti pagrindinis siūlymas – skatinti verslumą. Šiam tikslui per artimiausius dvejus metus ketinama skirti didžiąją dalį iš numatomo 98 mln. Lt biudžeto. Tiesa, šiuo metu egzistuojanti galimybė verslo pradžiai gauti finansavimą iš Verslumo skatinimo fondo didelio dėmesio nesulaukė. Projektas baigsis šių metų pabaigoje, tačiau per pusantrų metų neišdalyta nė pusė numatytų lėšų. Gegužę bendra paskolų portfelio suma siekė 13,46 mln. Lt, o fonde dar liko 29,8 mln. Lt. Projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas informavo, kad mokymuose ir individualiose konsultacijose dalyvavo 3376 asmenys, o paskolas verslui pradėti paėmė 222: tai sudaro vos 6,5 proc. visų išklausiusių kursus jaunuolių.
A.Francas mano, kad norint pamatyti ženklesnį jaunimo nedarbo mažėjimą reikia taikyti ne vieną priemonę, o visą jų kompleksą: būtina ne tik skatinti verslumą, bet ir sukurti lankstesnę praktikos sistemą, pavyzdžiui, leisti jaunuoliams praktiką atlikti bet kuriuo laiku ištisus metus, sudaryti galimybes įgyti praktikos patirties net baigus studijas, būtinas ir nukreipimas studijų pasirinkimo srityje.
“Būtina stebėti, kas rengiama, kur rengiama ir kur žmonės galiausiai nueina. Iš informacinių technologijų bendrovių girdėti daug signalų, kad jos pasiruošusios “absorbuoti” daug absolventų, bet jų nėra. Tarkime, teisininkų mums daugiau nebereikia – reikia daugiau inžinierių, technologų ir IT specialistų. Kitaip tariant, trūksta griežtesnės Vyriausybės rankos ir paaiškinimų, kokie prioritetai, nes Vyriausybės atstovai kasdien kalbasi su verslu, žino problemas ir ko stinga. O noras būti visiems geram rezultatų neduoda”, – kritikuoja A.Francas.
Tikėkimės, kad mūsų Vyriausybė atsižvelgs į EK ir specialistų siūlymą remti praktiką. Mat ši itin svarbi todėl, kad daugiau kaip pusė darbo biržoje registruotų jaunuolių neturi darbo patirties. O šalyse, kuriose praktikos sistema stipri, jaunimo nedarbas šiandien pats mažiausias. Pasak W.Goelen, Vokietijoje jaunimo nedarbas nesiekia 10 proc., nes vokiečiai turi labai gerą švietimo sistemą, kai mokymasis mokykloje derinamas su praktika įmonėse. Vokietijoje taip pat geros sąsajos tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos, o dėl gyventojų senėjimo vyriausybė stengiasi įdarbinti kiekvieną žmogų. Žinoma, Vokietijos ekonomika labai stipri ir nepatyrė tokių sukrėtimų kaip kitose šalyse.
Priminsime, kad šiuo metu jaunimas iki 30 metų sudaro penktadalį ES visuomenės, todėl jų indėlis į ekonomiką ir visuomenę – esminis. ES visuomenė sensta, tad jei šalys narės norės išlaikyti stabilų augimą ir konkurencingą ekonomiką, šių 5,5 mln. jaunų žmonių integravimas į ES darbo rinką yra ir bus vienas svarbiausių tikslų.
„Europai reikia darbų kūrimo strategijos, kad nedarbo lygis mažėtų. ES turi didelį nepanaudotą potencialą skatinti darbo vietų kūrimą. Per ateinančius metus žalioji ekonomika, sveikatos ir naujųjų technologijų sektoriai sukurs daugiau nei 20 mln. darbo vietų. Šalys narės turi čiupti šias galimybes, mobilizuoti egzistuojančius išteklius ir stimuliuoti savo darbo rinką glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais“, – apibendrina Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Jurgita Laurinėnaitė
Specialiai “Veidui” iš Danijos

Lentelė

Jaunimo nedarbas 2012 m. (proc.)

Ispanija    49,6
Graikija    46,6
Portugalija    35,1
Lietuva    31,1
Slovakija    30,7
Italija    30,1
Latvija    29,9
Airija    29,3
Vokietija    8,2
Olandija    9,4
Austrija    8,3

Šaltinis: Eurostatas