Prieš tuziną metų, kai Lietuva įstojo į ES, daugelio greičių Europos šūkis skambėjo kaip grėsmė. Visos šalys lygios, bet kai kurios tarsi lygesnės, nes greičiau juda integracijos link. Ar greitesnės neskriaus lėtesniųjų, ar įsiklausys į nuomonę, ar paisys interesų?

Arūnas BRAZAUSKAS

Nors ir kritikuotas, šis šūkis iš darbotvarkės niekada nebuvo išbrauktas. Po pernykščio „Brexit“ referendumo Jungtinėje Karalystėje (JK) ir prasidedant audringiems 2017-iesiems, kuriais laukiama ES ateičiai galbūt lemtingų rinkimų Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje, daugelio greičių ES vėl darbotvarkėje. Šalys, kurios kažkada stovėjo prie Sąjungos ištakų, vėl prašneko apie daugelio greičių Europą po vasario pradžioje Maltoje vykusio ES viršūnių susitikimo.

Kokia nors vizija dabar reikalinga, nes kovą numatyta susitikti minint pamatinės ES Romos sutarties 60-metį. Ta proga bus paskelbta deklaracija apie ES ateitį po JK pasitraukimo.

Tarp pritariančiųjų daugelio greičių Europai – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, pastarieji keleri metai parodė, kad bus skirtingų greičių Europa, tad ne visi dalyvaus to paties lygmens integracijoje.

Viena iš grupių, kuri norom nenorom turės judėti kartu panašiu greičiu – euro zona, apimanti 19 valstybių. Glaudesnės integracijos visų pirma norėtų Vokietija ir Prancūzija. Šios šalys taip pat norėtų glaudesnės ES integracijos gynybos srityje – ypač po JK pasitraukimo.

Palikta likimo valiai Europa gali tapti lengvu grobiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pripažįstančiam vien galios argumentus. Nėra ženklų, kad jis labai gerbtų valstybių sienas ar kad pasitrauktų iš aneksuoto Krymo, – nepaisant sankcijų, kurias jam įvedė JAV ir ES.

Skeptiškai apie ES ateitį pasisakantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pirmtako Baracko Obamos paveldėjo bene didžiausią nuo Šaltojo karo laikų NATO jėgų telkinį Europoje. Vis dėlto mažai kas tiki, kad karinių pajėgų, kurias sudaro 11 valstybių, įskaitant JAV, kariai, išdėstymas Vidurio ir Rytų Europoje galėtų apginti Baltijos šalis nuo Rusijos puolimo, jeigu tai įvyktų.

Nesenas pasiūlymas sukurti 5,5 milijardo dolerių fondą, kuris leistų nariams įsigyti sraigtasparnių bei dronų, tobulinti karinę technologiją, vargu ar iš esmės padidintų Europos karinius pajėgumus tiek, kad ką nors atgrasytų. Vis dėlto, pasitraukus JK, ES juda jungtinės vadavietės steigimo link. Tokio organo steigimą ilgai blokavo JK, nes tai esą silpnino NATO. Tačiau nuo vadavietės dar toli iki visavertės ES kariuomenės.

Nors, atrodo, lygybės šalininkams teks susitaikyti su daugelio greičių Europa, tokios koncepcijos priešininkai vis dar turi svarių argumentų.