Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys Europos Sąjungos (ES) vadovai ketina nustatyti naujas priemones, kurios leistų apsaugoti euro zoną nuo sukrėtimų kylant krizėms, pvz., tokioms kaip Graikijoje ar Airijoje.

Viena iš pagrindinių euro zonos apsaugos priemonių, kaip teigiama, bus laikinasis euro zonos šalių gelbėjimo fondas. Novatoriškas laikinasis fondas – pirmasis nuo bendros valiutos sukūrimo 1999 metais – buvo suformuotas praėjusį pavasarį kilus krizei Graikijoje kaip finansinė atrama sunkumų slegiamoms euro zonos šalims. Šiuo metu fondas naudojamas siekiant padėti Airijai.

Europos finansų stabilumo fonde (EFSF), kurį finansuoja 16 euro zonos šalių (prie kurių nuo kitų metų prisijungs Estija) ir kurio galiojimo terminas baigsis 2013 metų vasarą, yra 440 mlrd. eurų. Dar 60 mlrd. eurų disponuoja Europos finansų stabilumo mechanizmas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi pasiūlyti dar bent 250 mlrd. eurų. Dar 50 mlrd. eurų ne euro zonos šalims potencialiai gali būti skirta pagal ES “mokėjimų balanso” programą, kuri jau buvo panaudota Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai paremti.

ES taip pat turėtų pritarti pasiūlymui sukurti nuolatinį gelbėjimo fondą, kuris pakeis įsteigtąjį gegužę, kai 2013 metais pasibaigs jo galiojimo terminas. Nuolatinis krizinis fondas sustiprintų rinkų pasitikėjimą, bet Vokietija, kurią šiuo klausimu palaiko Prancūzija, teigia, jog šiam fondui įkurti reikėtų patobulinti Lisabonos sutartį, kad būtų teisiškai numatyta finansinio solidarumo tarp euro zonos valstybių narių galimybė.

Jeigu valstybėms prireiktų finansinės pagalbos, nuostolius pirmą kartą gali tekti prisiimti privačiojo sektoriaus bankams ir investiciniams fondams, perkantiems vyriausybės leidžiamas obigacijas.

Taip pat ketinama pirmą kartą numatyti griežtesnę ekonominės politikos priežiūrą. Sankcijos taisyklių pažeidėjams, kurios šiuo metu taikomos tik valstybėms narėms, kurių deficitas viršija ES stabilumo ir augimo pakte nustatytą 3 proc. BVP ribą, bus taikomos visoms ekonominės politikos kryptims, kurios laikomos pavojingomis.

Jeigu šaliai gresia krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip, pavyzdžiui, neseniai įvyko Airijoje ar Ispanijoje, arba jos konkurencingumas sumažėtų, ta šalis, jei ji yra euro zonos narė, prieš skiriant sankcijas pirmiausia būtų paraginta laikytis tvarkos.

Be to, ES kiekvieną pavasarį nagrinės nacionalinių biudžetų projektus. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad nacionalinėse fiskalinėse sistemose nebūtų pernelyg nukrypta nuo bendrųjų tikslų.

Taip pat numatoma, kad ES pirmą kartą bus suteikta galimybė imtis prevencinių veiksmų skolos ir deficito tikslų pažeidėjų atžvilgiu. Šie pažeidėjai bus priversti suformuoti specialiuosius indėlius dar prieš šaliai viršijant nustatytą apribojimą (pvz., jeigu staiga padidėtų deficitas). Po to šaliai būtų nurodyta per šešis mėnesius imtis taisomųjų veiksmų. Tarp kitų vertinamų sankcijų, be kita ko, yra Europos subsidijų mažinimas.

Sankcijos būtų skirtos šalims, kurių deficitas viršija 3 proc. BVP ir (arba) skola viršija 60 proc. BVP ir kurios nemažina deficito ar skolos pakankamai sparčiai. Pastaroji nuostata iki šiol nebuvo taikyta.