"Veido" archyvas

18 mln. Lt ES paramos nukeliavo bioetanolio gamyklos “Kurana” statybai

Jaudintis, kad ES parama nenutrūktų, įmones verčia akivaizdi jos nauda – juk protingai panaudoti ES milijonai didina ją gavusios bendrovės vertę. Štai spaustuvės “Spaudos kontūrai” direktorius Raimundas Savukynas pabrėžė, kad už 9,5 mln. Lt ES paramos įmonė pajėgė įsigyti naujų įrenginių, tad įmonė tapo didžiausia rulonine spaustuve Lietuvoje ir pateko į kitą lygmenį – konkuruoja nebe su Lietuvos, bet su ES spaustuvėmis.

“Vakarų medienos grupės” generalinis direktorius Viktoras Adomaitis pateikia dar akivaizdesnį pavyzdį: prieš pastatant “Girių bizono” fabriką, VMG įmonių grupės apyvarta vidutiniškai siekdavo apie 20 mln. Lt per mėnesį, o kai “Girių bizonas” pradėjo veikti – šoktelėjo iki 41 mln. Lt per mėnesį. Nenuostabu, nes naujasis “Girių bizonas” gamino tris kartus daugiau plokščių negu senasis.

Akivaizdžią naudą pajuto ir kita “Girių bizono” akcininkė – SBA grupė. V.Adomaitis pabrėžia, kad iš “Girių bizono” gauta nauda leido SBA grupei plėstis ir pastatyti naują fabriką – “Visagino liniją”. O pardavusios “Girių bizoną” įmonės turi lėšų investuoti į naujus projektus: VMG šiuo metu stato fabriką Baltarusijoje.

Beje, ES lėšų paremtas “Girių bizonas” buvo vienas tų retų ES paramos panaudojimo pavyzdžių, kai konkrečią naudą pajuto ne viena įmonė, bet visas sektorius. “Kai atsirado pakankamai žaliavos, kitos įmonės taip pat pradėjo plėsti savo verslus”, – pabrėžia V.Adomaitis.

S.Paulauskas pritaria, kad jei ne ši investicija, Lietuvos baldų ir medienos pramonė būtų praradusi savo konkurencingumą kitų šalių – Lenkijos, Vokietijos, Danijos gamintojų atžvilgiu. “Mūsų sektorius augo pakankamais tempais – po 20 proc. per metus ir 2004 m. tapo akivaizdu, kad Lietuvoje nebeliko pajėgumų žaliavoms gaminti, o nepastačius plokštyno apie tolesnę sektoriaus plėtrą nebūtų buvę nė kalbos. “Ikea” būtų pasukusi kita kryptimi ir Lietuvos baldų pramonės eksportas būtų smukęs, – neabejoja S.Paulauskas.

Tuo tarpu 18 mln. Lt ES lėšų į bioetanolio gamyklos su kogeneracine elektrine statybą pritraukusios bendrovės “Kurana” generalinis direktorius ir akcininkas Vladas Linkevičius ES paramą mato kaip pigią finansavimo alternatyvą. “Dideles lėšas investavome į projektą – 120 mln. Lt, bet 18 mln. Lt gauti veltui mums didelė paspirtis. Jei nebūtume gavę pinigų iš ES, būtume prašę kreditų iš bankų. Reikėtų 10 metų, kad juos grąžintume, o ir kokias palūkanas priskaičiuotų per tą laiką”, – lygina verslininkas.

Džiaugdamasis ES parama V.Linkevičius bijo net pagalvoti, kaip atrodytų Lietuva, jei šių pinigų nebūtų sulaukusi. “Kaip būtų atrodžiusi Lietuva be ES paramos? Kaime kuinas velka arklą, rusiška technika. Neduok Dieve. Ar ūkininkas būtų nusipirkęs traktorių, kombainą be ES paramos?” – ES pinigų įtaką ypač žemės ūkiui pabrėžia verslininkas.

Liūdnas vaizdas būtų ne tik kaime, bet ir Lietuvos įmonėse: kai kurios prisipažįsta, kad be ES paramos nebūtų drįsusios imtis modernizacijos, o neatnaujinusios įrenginių pralaimėtų konkurencinę kovą. Vadinasi, Lietuvos konkurencingumas būtų dar labiau sumažėjęs, o juk ir dabar mūsų darbo našumas siekia tik 55 proc. ES vidurkio.

“Įsigijome technologijas, kurių patys nebūtume pajėgę įsigyti. Jei nebūtume gavę ES paramos, galbūt kažko negamintume, ką gaminame dabar, pavyzdžiui, lietuviškų ar gruziniškų pasų”, – svarsto bendrovės “Garsų pasaulis” direktorius V.Mieliauskas.

Įmonės vadovas priduria, kad be ES paramos bendrovės plėtra būtų sunkesnė ir ilgiau užtruktų, o laikas labai svarbus, nes konkurencija didžiulė. “Konkuruojame ne su Kinija, o su galingiausiais ES gamintojais, kurie turi senas tradicijas ir yra stipriai remiami valstybės”, – aiškina V.Mieliauskas.