Gediminas Vitkus / BFL/Š.Mažeikos nuotr.

„Pirmą kartą istorijoje mums tenka susidurti su Europos Sąjungos (ES) narės išstojimo praktiniais aspektais ir politine takoskyra”, – nuo liepos pradėdama pirmininkauti ES Tarybai, skelbia Slovakija. Pirmą kartą šaliai, nare tapusiai 2004-aisiais kartu su Lietuva, tenka ir šios pareigos. Ir bene pirmą kartą per pastaruosius metus prie Bendrijos vairo stoja valstybė, kurios politinio elito dalis nusiteikusi taip euroskeptiškai.

Milda Petkauskaitė, euroblogas.lt

Pernykštis „Eurobarometro‟ tyrimas parodė, kad vos 40 proc. Europos piliečių pasitiki ES. Nors per metus šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais ir buvo didžiausias nuo 2011-ųjų, susvyravusios vienybės Bendrijoje išsaugojimas kartu su ekonominiu augimu bus svarbiausi Slovakijos pirmininkavimo iššūkiai bei tikslai.

– Pirmininkavimas ES Tarybai reiškia, kad ji tampa viena iš svarbių šios organizacijos sprendimų priėmimo dalyvių, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus. – Nors Taryboje vienodai atstovaujama visoms šalims, praktika rodo, kad sprendimų priėmimui didžiausią poveikį daro penki veikėjai: pirmiausia – trys didžiosios valstybės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė), pasiūlymus teikianti Europos Komisija (EK) ir galiausiai – Tarybai pirmininkaujanti valstybė (šį pusmetį ja bus Slovakija).

Iš pirmininkaujančios šalies visi pirmiausia tikisi sąžiningo ir garbingo tarpininkavimo, kad būtų pasiekta kuo daugiau susitarimų.

Šiuo laikotarpiu Slovakija ne tik pirmininkaus posėdžiams, bet ir siūlys svarstomų problemų bei klausimų darbotvarkes, užsiims skirtingų šalių interesų bendrinimu ir derinimu. Tokia pozicija suteikia daug galimybių; pirmininkaujanti šalis sukaupia daug informacijos, gali atiduoti pirmenybę problemoms, kurios jai atrodo svarbesnės, ir „prilaikyti‟ tų klausimų, kurie jai mažiau aktualūs, sprendimą. Lygiai taip pat pirmininkaujanti šalis, atsižvelgdama į savo prioritetus, gali arba padėti greičiau susitarti, arba „vilkinti‟ sprendimo priėmimą.

Tačiau šių galimybių nereikėtų pervertinti. Visų pirma dėl to, kad pirmininkavimas trunka tik pusmetį, be to, svarstomų klausimų darbotvarkę dažniau diktuoja ne pirmininkaujanti šalis, bet nuolat besikeičianti tarptautinė ir Europos situacija. Todėl iš pirmininkaujančios šalies visi pirmiausia tikisi sąžiningo ir garbingo tarpininkavimo, kad būtų pasiekta kuo daugiau susitarimų.

– Kokį vaidmenį Slovakija vaidina kaip ES narė?

– Ji – nedidelė, kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų turinti valstybė. Tai sudaro tik 1,1 proc. visos ES gyventojų. Slovakijos bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, siekia 77 proc. ES lygio.

Valstybės dydis, turimi resursai nesuteikia prielaidų Slovakijai būti labai įtakingai ir reikšmingai valstybei. Ji labiau žinoma kaip palyginti euroskeptiška valstybė. Jos politinis elitas susiskaldęs.

Ypač kategoriškos pozicijos Slovakijos vyriausybė laikosi pabėgėlių krizės klausimu ir prieštarauja EK pasiūlytai pabėgėlių srauto pasidalijimo tarp ES šalių pagal kvotas sistemai.

Šalies prezidentas Andrejus Kiska ir ministras pirminkas Robertas Fico labai skirtingai vertina Europos vienijimąsi. Prezidentas pasižymi proeuropietiškomis pažiūromis, užtat premjeras ne kartą kritiškai vertino EK ir jos pastangas. Ypač kategoriškos pozicijos Slovakijos vyriausybė laikosi pabėgėlių krizės klausimu ir prieštarauja EK pasiūlytai pabėgėlių srauto pasidalijimo tarp ES šalių pagal kvotas sistemai.

– Kokią naudą šaliai atneš pirmininkavimas ES?

– Priklauso nuo to, kaip suprasime naudą. Kalbant apie tiesioginę materialinę ekonominę naudą – jokios. Kalbant apie šalies matomumą, žinomumą (kas aktualu mažoms valstybėms), be jokios abejonės, Slovakija taps žinomesnė. Jos iniciatyva surengti specialų, ES ateičiai skirtą Europos vadovų tarybos posėdį ne Briuselyje, o Bratislavoje trumpam pavers šį miestą politine Europos „sostine‟.

– Kiek Slovakija pajėgi imtis šios atsakomybės dabar, kai susvyravusi ES vienybė ir stabilumas?

Pirmininkauti Slovakijai vis dėlto bus gana sunku, nes ES išgyvena virtinę krizių: vegetuojanti ekonomika, pabėgėliai, terorizmo grėsmė. Prie to dar prisidėjo Jungtinės Karalystės referendumas.

– Nėra jokio pagrindo manyti, kad Slovakija būtų nepajėgi susidoroti su pirmininkavimu ES Tarybai. Nereikėtų painioti pirmininkavimo vienai, nors ir labai svarbiai, ES institucijai (kas yra labiau biurokratinė užduotis) su bendresne politine lyderyste ES. Slovakija pastarosios užduoties nei gali, nei siekia imtis.

Galiausiai net jei pirmininkaujančios valstybės vyriausybė dėl politinių nesutarimų ar valdžios krizės negalėtų efektyviai veikti, mažai tikėtina, kad dėl to sutriktų ES Tarybos darbas.

Prognozuočiau, kad pirmininkauti Slovakijai vis dėlto bus gana sunku, nes ES išgyvena virtinę krizių: vegetuojanti ekonomika, pabėgėliai, terorizmo grėsmė. Prie to dar prisidėjo Jungtinės Karalystės referendumas.

Tačiau pirmininkaujant tokiu sudėtingu metu atsiranda ir daugiau galimybių. Atsakydamas į klausimą, ką siūlytų daryti Škotijai, kuri, skirtingai nei Anglija, nori likti ES, pusiau rimtai, pusiau juokais pasiūlė pasidalinti Slovakijos ir Čekijos vadinamųjų „velvetinių‟ skyrybų patirtimi.