Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas gali atverti galimybę lenkų kilmės Lietuvos gyventojams pavardes rašyti lenkiškai, tikisi dienraštis “Rzeczpospolita”, aprašantis Lietuvos pilietės skundą.

Skundas Liuksemburge įsikūrusiam ES teismui pateiktas 2009 metų liepą. Jį savo ir žmonos Malgožatos Runevič-Vardyn vardu pateikė Europos Komisijoje Briuselyje teisininku dirbantis Lenkijos pilietis Lukaszas Wardynas (Lukašas Vardynas).

Vyras prašo nustatyti, ar Lietuvos įstatymai nediskriminuoja Lietuvos lenkų ir ar lenkiškų pavardžių pakeitimas nevaržo laisvo asmenų judėjimo. Skundo autorius pabrėžia, kad Lietuvos Konstitucija garantuoja lygų visų šios šalies piliečių traktavimą, o Civilinis kodeksas – teisę į nuosavą pavardę.

“Mūšis gali pasibaigti dar šiais metais, ir jo sėkmė atvers kelią į pavardės rašymą gimtąja kalba dar apie 240 tūkst. Lietuvoje gyvenančių lenkų”, – rašo “Rzeczpospolita”.

Dienraštis teigia, kad tai pirmas tokio pobūdžio skundas Liuksemburgo teisme dėl pavardžių rašymo.

“Jeigu Europos Teisingumo Teismas pripažins, kad Lietuvos lenkai diskriminuojami, Lietuva, būdama ES narė, turės leisti rašyti lenkams pavardes gimtąja kalba ir netgi pakeisti šalies Konstituciją”, – mano dienraštis.

Ginčas kilo po to, kai Vilniuje gimusi ir augusi Lietuvos pilietė Malgožata Runevič-Vardyn – taip įrašyta jos pase – išvažiavo studijuoti į Varšuvos aukštąją prekybos mokyklą, ją baigė ir čia apsigynė daktaratą. Visuose lenkiškuose dokumentuose ji egzistuoja kaip Malgorzata Runewicz-Wardyn.

Pasak skundo autorių, ieškant darbo, norint apsidrausti, apsistojant viešbutyje ir net pasirašant išspausdintus mokslinius darbus, kyla problemų aiškinantis, ar tai ta pati moteris.

Lietuvos Seimas šį mėnesį atmetė Vyriausybės siūlymą įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.