Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo sprendimas dėl asmenvardžių rašymo bus įvertintas ir reikiami pakeitimai padaryti.
Premjeras leido suprasti, kad keistinos būtų nuostatos, kurios reglamentuoja pavardžių, įgyjamų per santuoką su užsienio šalies piliečiu, rašybą.
“Mes įvertinsime teismo sprendimą ir, be abejo, tai, ką reikia taisyti, mes taisysime”, – žurnalistams Seime komentuodamas teismo sprendimą sakė premjeras.
ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus “rimtus nepatogumus” draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
“Aš suprantu, kad kyla problemų, jei Lietuvos piliečiai, na, dažniausiai pilietės, išteka už užsieniečių, ir tuo atveju ištekėjus už užsieniečio ir įgyjant kitą pavardę, kaip ją rašyti lietuviškuose dokumentuose, į tai atkreipė dėmesį minėtas teismas”, – apie galimus pakeitimus kalbėjo premjeras.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po ES Teisingumo teismo paskelbimo pabrėžė, kad Lietuva jokio pažeidimo nėra padariusi.
“Iš esmės toks išaiškinimas, koks yra, dar kartą pasako, kad šiandien Lietuva dėl savo konkrečiai piliečių nėra pažeidusi jokių teisės aktų, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė. – Atsakymas yra toks: jeigu aš esu Lietuvos pilietė lenkų tautybės ar kitos tautybės, tai mano pavardė pase turėtų būti rašoma pagal Lietuvoje galiojančią Konstituciją ir Lietuvių kalbos įstatymą lietuviškais rašmenimis.”
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dabar Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl raidžių w, q ir x rašymo.
“Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus samprotavimus”, – per spaudos konferenciją sakė teisingumo ministras.
“Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų leidybą”, – kalbėjo ministras.
R. Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus, nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.