Europos Sąjunga (ES) žada Baltarusijai 3 mlrd. eurų pagalbą ir paskolų per artimiausius trejus metus, jeigu Minskas užtikrins, kad numatyti gruodžio 19 dieną prezidento rinkimai būtų demokratiški, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

Antradienį R.Sikorskis ir jo kolega iš Vokietijos Guido Westerwelle (Gidas Vestervelė) aplankė Minską kaip ES atstovai ir susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, kurį dar neseniai Vakarai kritikavo už autoritarizmą, oponentų persekiojimus ir lėtas reformas.

Atėjęs į valdžią 1994 metais Baltarusijos lyderis ketina ketvirtą kartą būti išrinktas penkerių metų prezidentavimo laikotarpiui.

“Mūsų skaičiavimais, jeigu Baltarusija surengs sąžiningus rinkimus …, ji galėtų tikėtis maždaug 3 mlrd. eurų per artimiausius trejus metus”, – sakė R.Sikorskis žurnalistams, remdamasis ES pozicija.

Anksčiau antradienį A.Lukašenka pažadėjo ES, jog rinkimai vyks “sklandžiai” ir pridūrė, jog šįkart Baltarusija, kaip niekada, suinteresuota, kad jų rezultatus pripažintų Vakarai, su kuriais Minskas per pastaruosius dvejus metus siekia suartėti.

Būsimi rinkimai pirmą kartą praeis vykstant griežtam susipriešinimui su Maskva, kuri duoda suprasti, kad nenori matyti nesukalbamo A.Lukašenkos sąjunginės Baltarusijos vadovo poste dar penkerius metus.

Pastaruoju metu analitikai spėlioja, jog Maskva gali pareikšti, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo legitiminiai.

“Aš noriu jus patikinti, kad rinkimai pas mus vyks kaip per sviestą. Rinkimai bus pagal labiausiai demokratiškus reikalavimus. Rinkimų legitimumas svarbesnis šiandien mums nei bet kam. Mes visiškai suinteresuoti, kad po rinkimų mums nebūtų jokių klausimų”, – sakė A.Lukašenka susitikime su Vokietijos ir Lenkijos URM vadovais.

Vakarai, nepripažinę nė vienų rinkimų šalyje, anksčiau sakė, kad nuo šios kampanijos pobūdžio priklausys tolesni santykiai su Minsku.

“Prezidento rinkimai bus savotiškas testas, lakmuso popierėlis demokratijai”, – sakė G.Westerwelle.

Pasak jo, ES primygtinai reikalauja, kad opozicija galėtų naudotis žiniasklaida ir būtų užtikrintos sąlygos laisvai dirbti užsienio stebėtojams.

A.Lukašenka pažadėjo, kad būsimi rinkimai bus skaidresni už ankstesnius, ir pasiūlė stebėtojams iš Vakarų patiems skaičiuoti balsus.

“Kadangi Europa abejoja mūsų rinkimais, aš jau atvirai pasakiau (pareigūnams): žiūrėkite pro pirštus net į įstatymų pažeidimus, kuriuos padarys mūsų opozicija”, – sakė A.Lukašenka.

Daugelis stebėtojų pripažįsta, kad Baltarusijos valdžia per šiuos rinkimus, kaip niekada anksčiau, lojaliai žiūri į oponentus, leidusi atvirai rinkti parašus opozicijos kandidatams remti ir nereagavo į smulkius jų padarytus rinkimų įstatymų pažeidimus.

Be A.Lukašenkos, į prezidento postą pretenduoja dar dešimt kandidatų, iš kurių dauguma – susiskaldžiusios Baltarusijos opozicijos atstovai. Pats A.Lukašenkai gerokai pralenkė savo varžovus. Jo iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 1 mln. parašų dabartiniam prezidentui remti, kai būtini mažiausiai 100 tūkst. parašų.

Ne taip, kaip per ankstesnes rinkimų kampanijas, šįkart opozicija nesugebėjo susitarti iškelti vieno bendro kandidato.

Sociologijos apklausų duomenimis, nė vienas iš opozicijos pretendentų į prezidento postą nėra remiami daugiau nei 5 proc. respondentų , tuo tarpu A.Lukašenką stabiliai remia 40 proc. apklausų dalyvių.