Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Sostinės valdžia kyla į kovą prieš Vyriausybę – per teismą reikalauja beveik 1 mlrd. litų. Vilniaus meras A. Zuokas sako, kad Vilniui tenka tik 40 proc. nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o kitiems miestams – ženkliai daugiau. Tai, anot mero, yra neteisinga vilniečių atžvilgiu. Premjere, kodėl skriaudžiat Vilnių?

Tikrai nestebina tokie mero žingsniai. Jais siekiama paprasčiausio viešųjų ryšių efekto, galbūt tokiu būdų slepiant ir savo ne visiškai tinkamą miesto reikalų sprendimo aspektą. Noriu priminti, kad dalis Vilniaus (kaip ir kitų didžiųjų miestų) mokesčių mokėtojų pinigų nuo 1990 m. yra skiriami kitų savivaldybių finansinėms reikmėms, nes jose yra žymiai mažiau pramonės, gamybos. Toks perskirstymas yra konstitucinė Vyriausybės ir Seimo pareiga. Taip pat norėčiau pastebėti, kad iš kažko reikalaujant milijardo litų reikia pagalvoti, iš ko gi tie pinigai gali būti paimti. Vyriausybė – nei Premjeras, nei finansų ministrė – neturi stebuklingo pinigų krepšio. Reikalaujant milijardo litų reikia suprasti, kad tą milijardą Vilniaus miesto meras nori prisiteisti iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Gargždų ir kitų savivaldybių – iš tuose rajonuose veikiančių mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Vilniaus miesto meras, šalia kitų gražių svajonių, kuriomis pasižymi, kūrė ir Vilniaus miesto savivaldybės taksi, Vilniaus miesto aviacijos linijas. Panašios iniciatyvos gimsta tokiose savivaldybėse ir valdžios koridoriuose, kurie, atrodo, nėra linkę labai taupiai skaičiuoti pinigus.

Bet Jūs sakėt, kad 40 proc. riba – nuo 1990 m. Jūsų atsakymas sako, kad Jūs net nelinkęs svarstyti klausimo dėl ribos didinimo?

Noriu pasakyti, kad tie klausimai yra svarstomi kasmet, svarstant kitų metų biudžetą. Praėjusį rudenį Seime taip pat svarstyta. Buvo siūlymų Vilniui padidinti, o kam nors sumažinti. Bet yra priimami tokie sprendimai, kuriais siekiama visas problemas spręsti kolegialiai ir solidariai. Noriu priminti, kad visos išlaidos visoms savivaldybėms – mokyklų, ligoninių išlaikymui – šiais metais yra daugiau nei 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos. Vilniaus miesto meras sakydamas, kad kažkas Vilniaus miestui turi sumokėti milijardą litų, turi drąsiai pasakyti, kad visi Lietuvos gyventojai turi mokėti dar didesnius mokesčius tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovas galėtų įkurti aviacijos kompaniją ar taksi kompaniją.

Na, Vilnius – sostinė, reprezentacinis miestas. Negaliu nepaklausti dėl kitų dalykų, taip pat susijusių su Vilniumi. Apgailėtina situacija dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijai naudotų netinkamų medžiagų. Buvę sostinės vadovai lyg ir bėga nuo atsakomybės. Darbus atlikusi įmonė paskelbė bankrotą. Kad prokurorai kažko imtųsi – neteko girdėt. Kas čia vyksta? Kaip Jūs vertinat situaciją?

Tikrai nesiimu vertinti, nes neturiu jokios tyrimo medžiagos, išskyrus tai, ką tenka skaityti spaudoje. Kiek suprantu, prospektas buvo tiestas ir tais laikais, kai pats A. Zuokas buvo meras. Per 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų pasitaikė atveju, kuomet pinigai, galbūt siekiant greito efekto, buvo išleisti ne visai tinkamai ir kokybiškai. Savivaldybė dabar kaip tik ir turi galimybę parodyti savo ryžtingumą, reikalaudama, kad kalti asmenys – tie, kas parinko medžiagas, atliko darbus – atsakytų savo lėšomis ir verslu. Tikrai paremčiau Vilniaus miesto merą, jeigu jis ryžtingai siektų, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiai ir atsakingai, o jeigu jie išleisti netinkamai – kad būtų išsireikalauta juos grąžinti.

Premjere, šia savaitę dar nebuvo tvirto Jūsų apsisprendimo dėl vidaus reikalų ministro. Ar šią minutę jau esat apsisprendęs dėl kandidato?

Ministro reikalus aptarėme koalicijos vadovų pasitarime pirmadienį. Artėjame prie sutarimo ir tikiu, kad neužilgo turėsime vidaus reikalų ministrą.

Kada tą sprendimą išgirs žmonės?

Tai nėra kokia sprinto distancija, kur reiktų lenktyniauti, kuris tą žinią greičiau praneš. Renkamės atsakingai. Turiu vertinti ir visų koalicijos partnerių nuomones, ir tartis su Prezidente. Tikrai tikiu, kad rasime tinkamą sprendimą.

Teko spaudoje skaityti, kad Prezidentei buvote nunešęs S. Šedbaro kandidatūrą. Ar tai tiesa?

Aš irgi skaičiau daug netiesos spaudoje.

Šią savaitę daug diskusijų dėl energetikos. Gal pradėkime nuo latviško aspekto? Latvijos ekonomikos ministras viešai pareiškė, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvos vartotojams kainuos labai brangiai. Daniels Pavluts sako, kad lietuvių terminalas neturi potencialo tapti regioniniu ir dar kartą paragino visas Baltijos valstybes turėti vieną regioninį terminalą Latvijoje. Kaip vertinate šituos Latvijos Vyriausybės nario pareiškimus?

Aš nesiimu vertinti. Nežinau, ar jis yra susipažinęs su Klaipėdos terminalo projektu, konkrečiais skaičiais. Mes labai atidžiai skaičiuojame ir motame ekonominę perspektyvą. Visų pirma – perspektyvą turėti pigesnių dujų. Jeigu šiuo metu turėtume terminalą, už dujas galėtume mokėti 30 proc. mažiau. Manau, kad tokiu atveju ir „Gazprom“ konkurencinėje kovoje ieškotų būdų, kaip išsaugoti „Gazprom“ dujų vartotojus Lietuvoje, ir stengtųsi mažinti kainą. Mes statome ne regioninį terminalą, o terminalą savo reikmėms. Nors šiek tiek investavus į šiaurės Lietuvoje einančius magistralinius vamzdžius, dujas per atnaujintus vamzdžius būtų galima tiekti ir į Latvijoje esančias dujų saugyklas. Taip būtų išspręsta  bent dalis regiono problemų. Savo ruožtu noriu pasakyti, kad turime labai aiškų tikslą – jau 2014 metų pabaigoje turėti alternatyvų dujų tiekimą. Tam reikia ne tik terminalo, bet ir įgyvendinti europinę nuosavybės atskyrimo direktyvą pertvarkant visą Lietuvos dujų ūkį – magistralinius vamzdžius padarant nepriklausomus nuo dujų tiekėjo, t. y. nuo „Gazprom“. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos ir 2014 metų pabaigoje turi būti įgyvendinta – veikti terminalas. Latvijoje reikalai juda šiek tiek lėčiau. Kiek yra tekę kalbėtis su Latvijos Ministru Pirmininku, latviai dėl sutarčių pasirašytų su „Gazprom“ situacijos negali pakeisti iki 2017 metų. Tai reiškia, kad bet kokie planai dėl regioninio terminalo statybos Latvijoje, Rygoje, galėtų būti realizuoti tik po 2017 metų. Laiko tarpas nuo dabar iki 2017 metų mums būtų tikrai labai sudėtingas ir brangiai kainuotų. Šiuo metu neturėdami alternatyvių dujų tiekimo, neturėdami savo terminalo Klaipėdoje mes už „Gazpromo“ dujas mokame 100 JAV dolerių daugiau už 1000 kubinių metrų negu Vokietijos vartotojas.

Viltis turėti pigesnes dujas Jūs siejate su 2014 metų pabaiga? Energetikos mokslininkai perspėja, kad kitas šildymo sezonas bus brangiausias visoje šildymo istorijoje. Ką Jūs dabar ketinate daryti arba ką darysite, kad taip neatsitiktų?

Mes darome viską, kad nuo 2014 metų turėtume pigesnių dujų ir galėtume tose šildymo įmonėse, kur yra naudojamos dujos pasiekti efektą. Šilumos ūkio pertvarkai, kuria siekiama nuo dujų pereiti prie biomasės, taip pat tenka daug dėmesio.  Tam yra skiriama ES parama. Šilumos gamyba naudojant biokurą gali ženkliai sumažinti pagamintos šilumos kainą. Taip pat šilumos energijos taupymas, daugiabučių namų pertvarka. Per pastaruosius keletą metų labai sėkmingai buvo įgyvendinta viešųjų pastatų renovacija. Tenka apgailestauti, kad daugiabučių  namų renovacija dėl žmonių neapsisprendimo juda lėčiau. Tai yra kelias, kuriuo eidami galime pasiekti, kad už šilumą mokėtume tiek, kiek ji iš tikrųjų kainuoja.

Kalbant apie energetinius reikalus – žinomi šalies energetikai L. Ašmantas, J. Vilemas sako, kad daug klausimų dėl atominės šiandien lieka neatsakytų. Jie sako, kad vyksta žaidimai po kilimu, dėl kainos daug neaiškumų, pateikiami skaičiai nėra adekvatūs ir realūs. Ką Jūs atsakytumėte taip manantiems?

Yra žinomų energetikos ekspertų, dirbusių energetikoj, pvz., ponas Bačiauskas, kurie sako, kad nėra jokių abejonių dėl atominės elektrinės naudos. Dėl to nebuvo jokių abejonių nuo pat 2006 metų, kai amžinatilsį Premjeras A. Brazauskas pirmasis su latvių ir estų premjerais pasirašė sutarimą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Nebuvo jokių abejonių ir G. Kirkilo Vyriausybės laikais. Galiu pakartoti keletą skaičių, kurių mes siekiame derybose. Uždarius Ignalinos AE Lietuva virš 70 % reikalingos elektros energijos perka iš Rusijos. Kiekvienais metais atiduodam Rusijai virš 2 mlrd. litų – už elektros energiją, už dujas, kurias naudojame elektros energijai gaminti. Norime, patys gaminti pigią elektros energiją ir kad tie pinigai liktų Lietuvoje.  Taip pat siekiame, kad VAE pagamintos elektros energijos kaina, lyginant su kitokiose jėgainėse gaminama elektros energija, būtų mažesnė už tą, kurią mokame šiuo metu. Noriu priminti, kad už 1 kWh vėjo jėgainėse pagamintos elektros dabar mokama 30 ct., už naujajame moderniame Elektrėnų bloke naudojančiame dujas pagamintą energiją – virš 35 ct. VAE pagaminta elektros energija iš pradžių kainuotų 17-25 ct, įskaitant paskolų aptarnavimą, kuria mažėjant po 18 metų mokėtume tik 7-10 ct.

Bet Jūs sakėt, kad dabar mes milijardus išvežam Rusijai, bet per tuos 18 metų išvežinėsim per paskolas milijardus, milijonus.

Noriu priminti, kad jau pirmais metais VAE galėtų pelningai pardavinėti savo gaminamą elektros energiją. Pelnas mokesčių mokėtojams grįžtų dividendais. O už elektrinės statybą reikia susimokėti – niekas jos nedovanoja. Lietuvos dalį – mažiau nei 6 mlrd. litų – VAE sukauptų pati ir skolindamasi iš Japonijos bei tarptautinių bankų. Paskola gali siekti 60-70 proc. Visi skaičiavimai rodo, kad įmonė tikrai galėtų dirbti pelningai ir būti naudinga mokesčių mokėtojams – 60 metų po pastatymo dividendais į valstybės biudžetą grįžtų tikrai didelės pinigų sumos, keliolika milijardų litų, o gal ir daugiau.

Premjere, artėja Velykos, artėja šventės, kur švęsit? Oras labiau Kalėdoms tiktų.

Noriu visus pasveikinti su artėjančiom šv. Velykom – atgimimo švente. Tikiu, kad ir gamta pavasarį pagaliau atgims. Linkiu, kad visų mūsų nuotaikos ir viltys taip pat stiprėtų žvelgiant į besikeičiančią ir atgimstančią gamtą, kad mūsų šeimoms užtektų džiaugsmo, šilumos ir sveikatos. Aš Velykų šventę sutiksiu namie kartu su vaikais ir anūkais. Šeimoje besidžiaugdamas tuo, kuo galime šiandien džiaugtis – buvimu kartu, šeimos šiluma ir tuo kasdieniu gyvenimu, kuriame šalia įvairių rūpesčių, problemų vis tiek negalim nematyti ir to, kiek daug esame pasiekę.

Ačiū Jums už pokalbį ir gražių Jums švenčių.