ESBO vadinama miegančiąja gražuole – neveiksnia, neefektyvia ir pasyvia organizacija, kurios rimtai nebevertina net jos pačios narės.

Penktadienį Astanoje pasibaigusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime joks veiksmų planas taip ir nebuvo priimtas. Miegančiąja gražuole pašaipiai vadinama organizacija, kuriai kitais metais pirmininkaus Lietuva, atrodo vis bejėgiškiau ir ima kelti klausimų, kam ji iš viso reikalinga.

Tiesa, penktadienį paskelbtoje naujoje deklaracijoje (beje, pirmoje po 11 metų pertraukos) pareikšta, kad visų ESBO narių saugumas yra bendras reikalas ir kiekvienai šaliai turi būti užtikrintas vienodai.

Dar sykį patvirtinta tai, kad reikia didinti pastangas taikiai ir derybomis spręsti ESBO teritorijoje kylančius konfliktus, o naujų krizių turi būti išvengta. Bet visa tai – tik gražūs žodžiai.

Beje, kitas ESBO šalių ministrų susitikimas vyks kitų metų gruodžio 6–7 dienomis, ir ne kur kitur, o Vilniuje. Tada, reigs, ir vėl bus grįžta prie klausimo apie tą nelemtą veiksmų planą. Veikiausiai vėl bus susirinkta, pakalbėta ir išsiskirstyta, nesvarbu, kad Lietuva sieks sužibėti, pirmininkaudama šiai organizacijai.

Nevertina rimtai

Toks ESBO neveiksnumas – užprogramuotas iš anksto. Viena vertus, kas iš tokios organizacijos, į kurią neįmanoma įstoti, tarkime, Gruzijai? O juk šiai šaliai didesnės saugumo garantijos būtų pats tas. Tačiau pagal ESBO nuostatas, pakanka bent vienos narės veto, kad nauja šalis nebūtų priimta į organizaciją. Kaip žinoma, šiuo atveju Gruzijos narystę vetuoja Rusija.

Kitas dalykas – organizacijos sugebėjimas nepadaryti nieko, išskyrus susirinkus pasikalbėti apie tai, kaip svarbu yra užtikrinti saugumą.

Realiai šiuo klausimu ESBO nieko konkretaus nenuveikia ir gali būti pavadinta viena neefektyviausių organizacijų pasaulyje. Tiesa, daug kas pabrėžia, kad ši organizacija kaip tik unikali, mat yra vienintelė, į kurią gali būti priimamos ne tik valstybės, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau ir vėl – kas iš to?

Juk šiandien ESBO rimtai nebevertina net jos narės. Štai dabar į Astanoje vykusį aukščiausio lygio vadovų susitikimą net mūsų šalis kaimynė Lenkija delegavo ne prezidentą, ne premjerą, o tik užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį. Ir tai tik trumpam, – apsisukęs jis išvyko nepasakęs net kalbos, kurią Lenkijos vardu teko perskaityti Lenkijos ambasadoriui Kazachstane.

Ką (ne)veiks Lietuva?

Vis dėlto Lietuva labai didžiuojasi, kad kitais metais pirmininkaus šiai organizacijai. Viena vertus, džiaugtis galima. Juk Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkausianti ESBO. Manoma (galbūt pagrįstai), kad Lietuvos pirmininkavimas ESBO padidins šalies įtaką ekonominiams ir finansiniams procesams ESBO regione.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie ESBO Renatas Norkus tikina, kad kitąmet svarbiausias Lietuvos tikslas bus siekti didesnio energetinio saugumo ESBO teritorijoje, kartu “atkreipti ESBO valstybių narių dėmesį žurnalistų saugumo temai”.

Be to, Lietuva 2011 m. siūlys ESBO šalims skirti daugiau dėmesio ir tolerancijos švietimui kaip priemonei užkirsti kelią nusikaltimams iš neapykantos, taip pat ketinama akcentuoti nepriklausomų žmogaus teisių institutų svarbą demokratijai stiprinti.

Tačiau apie jokį konkrečių veiksmų planą kol kas vis tiek nekalbama, taigi galima numanyti, kad kitais metais jis nebus patvirtintas. Be to, klausimų kyla ir dėl to, ar ESBO apskritai nemerdėjanti organizacija, nelygu kas pirmininkauja – ambicingasis Kazachstanas šiemet ar entuziazmu trykštanti Lietuva kitąmet.