Estija, pirmoji iš trijų rytų Baltijos šalių, šeštadienį tapo 17-ąja Europos Sąjungos nare (ES), perėjusia prie bendros ES valiutos – euro.

Šis mažos Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma, sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis žingsnis per du dešimtmečius pastangų integruoti savo ūkį į Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje paėmęs euro banknotų pluoštą iš specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto teatro, kad žmonės po vidurnakčio galėtų keisti kronas į eurus.

A.Ansipo pavyzdžiu netruks pasekė ir ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas (Symas Kalasas), Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug penkių tūkstančių miniai, kuri, šaltą naktį danguje mirguliuojant fejerverkams, sutiko Naujuosius 2011 Metus ir naują erą Estijai.

“Euras yra pirmiausias ir svarbiausias mūsų saugumo garantas, – pareiškė A.Ansipas. – Mes dabar esame visaverčiai antrojo didžiausio pasaulyje finansinio regiono nariai su visomis iš to sekančiomis priedermėmis”.

“Euras – geras dalykas. Pasaulis dabar tikriausiai laikys mus išsivysčiusia šalimi”, – sakė 21 metų studentas Erikas Villemsonas (Erikas Vilemsonas).

Mažytės Estijos, kurios bendrasis vidaus produktas tesiekia 19 mlrd. JAV dolerių, prisijungimas prie euro zonos, kurios BVP – 12,5 trilijonų dolerių, laikomas palankia simboline žinia pernai didelių sukrėtimų vargintai valiutų unijai, kurios dvi narės (Graikija ir Airija) buvo priverstos prašyti tarptautinių finansinio gelbėjimo paketo, kad išvengtų bankroto.

Estija veikiausiai išliks paskutinė nauja euro zonos narė kelerius ateinančius metus, nes kitos potencialiai eurą galinčios įsivesti Rytų Europos šalys arba baiminasi tapti priklausomos nuo populiarumą praradusios valiutos, arba neatitinka kriterijų, keliamų jų biudžetų deficito ir infliacijos rodikliams.

Likus kelioms valandoms iki valiutos pakeitimo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žosė Manuelis Barozu) pasveikino Estiją įstojus į euro zoną, sakydamas, kad naujoji valiuta suteiks teigiamą postūmį šalies ekonomikai ir taps svarbia žinia visoms ES narėms.

“Tai stiprus signalas, jog euras suteikia Europos Sąjungos narėms patrauklumo ir stabilumo”, – J.M.Barroso penktadienį sakė Briuselyje.

Pagal ekonomikos išsivystymą pajėgiausios euro zonos šalys Vokietija ir Prancūzija savo naujametiniuose pranešimuose taip pat gyrė bendrą valiutą, kuriai pastarieji metai buvo prasčiausi per 12 metų euro istoriją.

“Mieli tėvynainiai, netikėkite tais, kurie mums siūlo atsisakyti euro, – Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sakė per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą. – Prancūzijos izoliacija būtų beprotybė. Euro galas reikštų Europos galą.”

Kreipdamasi į Vokietijos žmones šalies kanclerė Angela Merkel paragino stiprinti eurą, kuris šiuo metu yra pagrindinė valiuta 330 mln. Bendrijos gyventojų.

“Svarbu ne vien mūsų pinigai – euras kur kas daugiau nei valiuta, – pabrėžė ji. – Euras yra mūsų klestėjimo pagrindas.”

Estijos vadovai ir daugelis ekonomistų įsitikinę, kad šalies ekonomikai, kuri 2009 metais patyrė triuškinamą 14 proc. nuosmukį, euro įvedimas bus naudingas, nors šalyje dar reikia įgyvendinti skausmingų reformų, kad pragyvenimo lygis susilygintų su Vakarų Europos šalių standartais.

“Euras neabejotinai sustiprins Estijos prekybą”, – A.Ansipas penktadienį sakė žurnalistams, pridūręs, kad 70 proc. jo šalies prekybos sudaro ryšiai su ES šalimis.

Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų nusistatę prieš valiutos pakeitimą.

“Manau, kad tai blogai mūsų ekonomikai. Kainos didėjo ir toliau augs”, – sakė 20 metų Kaire Raitme (Kairė Raitmė), pardavinėjanti kepintus migdolus Talino senamiestyje.

Estija bus viena iš neturtingiausių euro zonos šalių. Šis faktas kelia nerimą daugeliui šalies žmonių, kurie baiminasi, kad jiems teks skirti dalį savo skurdžių išteklių pagalbai kitoms valiutų unijos narėms, kurios nesilaikė fiskalinės drausmės.

Euro įvedimas buvo paminėtas koncertais po atviru dangumi, spaudžiant šaltukui; garbingiems svečiams iš užsienio buvo surengtas koncertas nacionalinės operos rūmuose, kuriuose skambėjo JAV kompozitoriaus George’o Gershwino (Džordžo Geršvino) muzika.

Estijos finansų ministerija paskelbė, kad bankai ir informacinės sistemos paruoštos valiutos keitimui, bankomatai buvo pripildyti naujų euro banknotų.

Kai kurių bankų ir pašto skyriai veiks savaitgalį, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie šios permainos, tačiau policija ragino piliečius nesinešioti didelių grynųjų pinigų sumų, kad netaptų plėšikų taikiniais.

Estija tapo trečiąja eurą įsivedusia Rytų Europos šalimi po Slovėnijos ir Slovakijos. Septynios kitos šio regiono šalys (Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Lietuva ir Latvija) taip pat turės ilgainiui įsivesti bendrą ES valiutą pagal narystės sutartį, tačiau šio žingsnio galutinis terminas nėra nustatytas.

Estijos kaimynių Latvijos ir Lietuvos vyriausybės taip pat yra entuziastingos euro šalininkės, ir tikėtina, kad abi šios šalys taps naujomis euro zonos narėmis 2014 metais.