Europos laikraščių leidėjų asociacija (ENPA) nusiuntė Estijos parlamento pirmininkei Ene Ergmai (Enei Ergmai) kreipimąsi, kuriame pareikštas susirūpinimas dėl ketvirtadienį priimto įstatymo “Dėl šaltinių apsaugos”.

“Mes labai susirūpinę dėl šio įstatymo, kuris gali būti rimtai pavojingas spaudos laisvei ir gali neigiamai atsiliepti žurnalistikai Estijoje”. – sakoma kreipimesi, kurį įstatymo priėmimo išvakarėse atsiuntė ENPA prezidentas Ivaras Rusdalas (Ivaras Rasdelas) ir kurį penktadienį paskelbė Estijos žiniasklaidos priemonės.

Kaip pažymi dokumento autoriai, įstatymas leidžia nuteisti žurnalistus kalėti ir paskirti laikraščiams dideles nuobaudas, jeigu jie nesutiks atskleisti savo šaltinių.

Kai įstatymas buvo rengiamas, kreipimesi į prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą (Tomą Hendriką Ilves) tarptautinės žurnalistų ir leidėjų organizacijos atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentas kelia rimtą pavojų spaudos laisvei.

Šių metų kovo 18 dieną Estijos laikraščiai, protestuodami prieš įstatymo projektą, buvo išleisti su baltais tuščiais pirmaisiais puslapiais.

Tačiau, įstatymo priėmimo iniciatorius, buvęs demokratiškas žurnalistas, o dabar Estijos teisingumo ministras Reinas Langas ne kartą teigė, kad šie kreipimaisi ir protestai neva parašyti ir vyksta, remiantis neteisinga informacija.

Penktadienį didžiausi laikraščiai “Postimees” ir “Eesti Paevaleht” išspausdino įstatymą smerkiančius vedamuosius, paskelbė balsavusių už jį deputatų, atstovaujančių dešiniosioms valdančiosioms partijoms – Reformų partijai ir “Tėvynės sąjunga-Respublica”, pavardes, taip pat Žaliųjų partijos pirmininko Mareko Strandbergo, kurio balsas buvo lemiamas, pavardę.

Laikraščiai kreipėsi į prezidentą T.H.Ilvesą, prašydami nepasirašyti įstatymo. Iš viso už įstatymo priėmimą balsavo 51 deputatas iš 101, “prieš” buvo 12, 1 susilaikė.

Įstatymas įveda šalyje tokią sampratą kaip “įspėjamosios nuobaudos”. Nuobauda gali būti paskirta už, pavyzdžiui, įžeidžiamus šūksnius gatvėse arba persiuntimą tretiesiems asmenims elektroninių laiškų, kuriuose yra melagingų teiginių”, sakoma dokumento paaiškinime.

Išansktinės nuobaudos gali būti skiriamos už nepatikusį įstaigos ar pavienių asmenų veiklos vertinimą, neteisingų duomenų publikavimą, žmogaus vardo ar jo atvaizdo panaudojimą be leidimo.

Nors paaiškinime sakoma, kad įstatymas taikytinas visiems, taip pat ir privatiems asmenims, Estijos žiniasklaidos priemonės vertina jį kaip, pirmiausia, nukreiptą prieš juos. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia teismams skirti žiniasklaidos priemonėms nuobaudas už “išankstinę žalą” dėl medžiagos, kuri gali pasirodyti “įžeidžiama”, publikavimą.