Į “Veido” klausimus atsako Darbo partijos tarybos narė Loreta Graužinienė

VEIDAS: Kaip atėjote į Darbo partiją?
L.G.: Tuo metu, kai buvo kuriama Darbo partija, jos steigimo iniciatoriai važinėjo po Lietuvą ir kvietė žmones susitikti. Aš gavau asmeninį jų kvietimą. Tiesa, iki šiol nežinau, kas jiems mane rekomendavo.
Ir aš atėjau… O kadangi esu darbomanė, man tik duok darbo, tai aš ir likau. Man patiko jų idėjos, siekiai, labai patiko dirbti kuriant partijos programą, ypač daug teko prisidėti prie finansinės jos dalies, bei steigiant skyrių Ukmergėje.
Iš tikrųjų aš iki to susirinkimo asmeniškai nepažinojau nė vieno jų ir neturėjau su jais visiškai jokių kontaktų.
VEIDAS: Ukmergiškiai kalba, neva jūsų karjerą partijoje lėmė sėkmingai atliktas auditas Viktorui Uspaskichui priklausančio koncerno “Vikonda” įmonėse. Ar esate gavusi užsakymų, susijusių su “Vikondos” koncernu?
L.G.: Netiesa, niekada neauditavau jokios šio koncerno įmonės.
VEIDAS: Ar jūs, būdama verslininkė, priklausėte V.Uspaskicho vadovautai Verslo darbdavių konfederacijai?
L.G.: Taip, priklausiau, įstojau į konfederacija maždaug dveji metai iki ateinant į Darbo partiją. Bet aš nebuvau aktyvi konfederacijos narė. Tiesiog, kaip ir kiti smulkūs verslininkai, gaudavau keletą kartų per metus anketas apie verslo sąlygas ir į jas atsakydavau.
VEIDAS: Kaip jums pavyko vos per keletą mėnesių tapti dešiniąja V.Uspaskicho ranka – steigiamajame partijos suvažiavime jūs jau stovėjote greta jo ir Viktoro Muntiano?
L.G.: Nežinau, čia jau paties Viktoro reikėtų klausti, ką jis įžvelgė manyje. Aš galvoju, gal jiems patiko mano organizaciniai gebėjimai, sunkus darbas rengiant partijos programą.
Iš tikrųjų aš nė nežinojau savo būsimo vaidmens steigiamajame suvažiavime. Tik atvykus į Vilnių man buvo pasakyta, kokios bus mano funkcijos, pareigos ir kad aš turiu stovėti šalia Viktoro.
VEIDAS: Iki 2003 m. jūs visiškai nedalyvavote nei aktyviame visuomeniniame, nei politiniame gyvenime, nepretendavote būti išrinkta net į Ukmergės rajono tarybą. Kodėl nutarėte eiti į politiką su Darbo partija?
L.G. Pirma, iki 2003 m. gilinausi į profesinę veiklą – norint įsitvirtinti profesinėje srityje reikėjo išlaikyti galybę egzaminų. Tuo metu kūrėsi auditoriaus profesija bei visos audito institucijos ir aš labai norėjau būti įvertinta šioje srityje.
Antra, iki tol niekas manęs taip nekvietė į politiką, kaip kad kvietė Darbo partijos steigimo iniciatoriai. Jeigu kiti būtų anksčiau pakvietę, nežinau, kaip būtų nutikę.
VEIDAS: Tuo metu, kai įsitraukėte į aktyvią politiką, jūsų sūneliui tebuvo vieni metukai. Kaip į naują jūsų gyvenimo posūkį reagavo vyras Julius?
L.G.: Pamenu, grįžusi iš Vilniaus po steigiamojo suvažiavimo tariausi su vyru, kaip elgtis, jis mane labai palaikė ir skatino eiti toliau.
O su mažuoju sūnumi, kurį gimdžiau būdama jau brandaus amžiaus, mus sieja labai artimas ryšys, nors ir daug savęs tenka atiduoti partijai.
VEIDAS: Kiek kartų lankėte V.Uspaskichą Maskvoje 2006–2007 m., kai jis ten slapstėsi nuo Lietuvos teisėtvarkos dėl inkriminuojamų finansinių pažeidimų?
L.G.: Visų pirma jis niekur nesislapstė, visi, kas norėjo, galėjo jį rasti Maskvoje. Tačiau tiksliai atsakyti, kiek kartu buvau pas Viktorą Maskvoje tiek viena, tiek su partijos kolegomis, negalėčiau, reikėtų skaičiuoti spaudus pase. Važiuodavau tada, kai reikėdavo aptarti kokius nors svarbius partinius reikalus.
Beje, niekada nevažiavau į Maskvą slapčia – apie visus mano būsimus vizitus žinojo tiek Darbo partijos frakcijos kolegos, tiek amžinatilsį premjeras Algirdas Brazauskas.
Tiesa, labai dažnai tuo metu bendraudavau su partijos pirmininku ir telefonu. Ir manau, kad tų pokalbių turinį žinojome ne tik mes, – jis buvo girdimas ir kai kam kitiems.
VEIDAS: Jūsų ir dar trylikos “darbiečių” kelionė į V.Uspaskicho Maskvoje 2007 m. rugsėjį surengtą spaudos konferenciją, kurioje atvirai buvo dergiama Lietuva, virto skandalu. Dauguma politikų pasmerkė šį vizitą, įvardydami jus kaip išdavusią tėvynę. Ką šiandien manote apie šią kelionę?
L.G.: Nesuprantu, kodėl kilo tokia reakcija, iš tikrųjų nė vienas Lietuvos Seimo narys, buvęs Maskvoje, “Komsomolskaja pravda” biure, surengtoje V.Uspaskicho spaudos konferencijoje, nieko nekalbėjo.