Į “Veido” klausimus atsako Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius

VEIDAS: Ar esate skaičiavęs, kelių partijų nariu teko būti per pastaruosius du dešimtmečius? Nes kai užvedi apie jus kalbą su kitais politikais, dažniausias jų klausimas būna: kuriai dabar partijai A.Matulevičius priklauso?
A.M.: Paskleista labai daug melo, neva aš esu pakeitęs daug partijų. Iš tikrųjų šiuo metu esu tik antroje. Anksčiau esu buvęs Liberalų sąjungos nariu, dabar priklausau Tautos vienybės partijai, kuri taip persivadino iš Pilietinės demokratijos partijos. Jokių kitų partijų nariu nesu buvęs, nors neneigiu, kad priklausydavau tų partijų frakcijoms Seime.
Kalbos apie mano nuolat keičiamą partiškumą – tai tik mano nedraugų „valstybininkų“ paskleistos erezijos. Iš komunistų partijos išstojau ir, priešingai nei daugelis kitų, jokios naujos partijos ilgą laiką neieškojau. Į Liberalų sąjungą įstojau tik 1999-aisiais, kartu su vadinamąja Rolando Pakso komanda.
VEIDAS: Dabar, jei teisingai suprantame, R.Paksą vertinate neigiamai?
A.M.: Vertinu jį neigiamai todėl, kad R.Paksas susidėjo su nusikaltėliu ponu Viktoru Uspaskichu, kuris yra surištas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tai esu sakęs ne viename savo interviu, gavęs grasinimų, bet jis nepaduos manęs į teismą, nes aš kalbu faktais. Tai, kad R.Paksas susidėjo su V.Uspaskichu, absoliučiai nedaro garbės lietuviams, nes tokiu būdu jie tampa pačios Lietuvos išdavikais. Man gėda ir dėl kitų lietuvių, kurie, matydami, kad žmogus dirba su Rusijos spec. tarnybomis, traktuoja jį kaip politiką, o jo partiją – kaip politinę organizaciją. Tai nusikaltėlis, kurio vieta kalėjime. Todėl visus žmones, kurie susideda su juo ir vertina kaip rimtą politiką, laikau Lietuvos tėvynės išdavikais.
VEIDAS: Aštuonerius metus buvote Seimo nariu. Ką, savo paties požiūriu, per tą laiką nuveikėte gero ir naudingo?
A.M.: Seime sprendimai priimami kolektyviai, tad vienas narys nedaug ką gali. Bet jeigu pradėti paeiliui vardyti, tai būtų pasipriešinimas Lietuvos prekybos laivyno pardavimui, dėl kurio kilo pirmas mano konfliktas su R.Paksu. Toliau aš buvau prieš Ignalinos atominės antrojo bloko uždarymą, priešinausi Taupomojo banko privatizavimui, dirbančių pensininkų pensijų mažinimui. Inicijavau narkotikų kontrolės testų įteisinimą, kėliau „Jangilos“ problemas, užsitraukdamas V.Uspaskicho pyktį.
Antrosios Seimo kadencijos metu pats svarbiausias mano darbas – vadovaujant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suburti kolegas iš pačių skirtingiausių Seimo partijų, atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą ir pajudinti „valstybininkų“ klaną. Man pačiam dėl šio tyrimo teko patirti labai daug nemalonumų, grasinimų, šmeižto. Tai, beje, vyksta iki šiol.
Tai paskui taip ir išeina – visokių neigiamų kalbų apie mane daug, bet jokios faktinės medžiagos nėra. Mane kviesdavosi prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, premjeras Gediminas Kirkilas bei jo draugeliai ir prašydavo: būk geras, nieko nedaryk, neliesk Albino Januškos, neliesk Arvydo Pociaus, jei tik norėsi, tave ambasadoriumi išsiųsime. Bet kovojau ir toliau kovosiu, toks jau mano kvailas charakteris. (…)