Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
“Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari”, – sakė V. Vasiliauskas.
Dabartinėmis Lietuvos banko prognozėmis, infliacijos lygis 2012 ir 2013 metais neatitiks reikalavimų eurui įsivesti.
Lietuvos banko duomenimis, 2011 metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo, tačiau tebebuvo didesnė nei ES ir euro zonoje.
Metinę infliaciją Lietuvoje daugiausia lemia didėjančios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos, kurių kaita glaudžiai siejasi su pasaulinių kainų tendencijomis. Su išorės veiksniais susijusios kainos didėja sparčiau nei tikėtasi, todėl Lietuvoje numatoma ir didesnė vidutinė metinė infliacija: 2011 m. turėtų sudaryti 3,8 proc., 2012 m. – 3,9 proc.
Vidaus paklausai tik pradedant atsigauti, jos spaudimo kainoms kol kas nėra, tačiau gali atsirasti vidaus paklausai sustiprėjus.
ES narėms, norinčioms, įsivesti eurą, be kitko, yra keliamas kainų stabilumo reikalavimas, tai reiškia, kad infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.
Taip pat ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas viliasi, kad Lietuva nesusidurs su viešųjų finansų konsolidavimo problema.
“Žingsniai ta linkme yra padaryti, ir tikiuosi, kad jie ta linkme ir bus tęsiami nepaisant 2012 metų Seimo rinkimų. Ekonominės politikos pasikeitimas, vėl pradėjimas išlaidauti ir neatsakingai žiūrėti į viešuosius finansus, tai yra rizikos faktorius”, – sakė V. Vasiliauskas.
Iš euro siekiančių valstybių reikalaujama tvarios finansų padėties. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.