Jau pusmetis, kai Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai savo finansinius reikalus tvarko nauja valiuta – euru. Nuo liepos 1-osios neliko ir reikalavimo prekių bei paslaugų kainas nurodyti buvusia nacionaline valiuta litais kartu su euro zonos pinigais – eurais. Vis dėlto didieji prekybos tinklai paskelbė, kad su litu bent jau mintyse dar neatsisveikinsime: kainos ir jais bus nurodomos iki šių metų pabaigos.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kad kainos būtų nurodomos dviem valiutomis iki 2015 m. gruodžio, pernai gruodį norėjo tik 15 proc. gyventojų, o šių metų birželį to pageidavo jau 46 proc. apklaustųjų, atitinkamai iki liepos – 41 ir 18 proc. Tad padėtis, matyt, labiau dėl įpratimo ir psichologinių priežasčių iš esmės pasikeitė. Vis dėlto asmenų, teigiančiųjų, kad jiems tai nėra svarbu, išliko maždaug tiek pat.

Nuo pat pirmųjų 2015 m. sausio 1-osios sekundžių, kai Lietuva įsivedė eurą, ne tik teigiamai kito gyventojų ir verslo nuomonė dėl palankumo eurui, bet teko įveikti ir nemažai iššūkių, išmokti pažinti naują pinigą ir su juo susigyventi. Ypač daug pastangų prireikė atsakingoms už sėkmingą euro funkcionavimą institucijoms –  Lietuvos bankui, Finansų ministerijai, komerciniams bankams, vartotojų teisių gynimo organizacijoms, savivaldybėms, taip pat prekybininkams, Lietuvos paštui bei daugeliui kitų.

Apie eurą – konferencijoje Marijampolėje

Euro įvedimo aspektai, rezultatai, patirtis, vartotojų lūkesčiai bei kiti klausimai aptarti konferencijoje „Euras Lietuvoje. Vartotojų teisių apsauga Europos Sąjungoje“, kurią  liepos 1 d. Marijampolėje surengė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes oficialiai baigėsi dvigubo kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpis, trukęs beveik metus (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.). Konferencijoje dalyvavo įvairių rinkos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos institucijų, bankų, prekybininkų, verslininkų, Marijampolės savivaldybės, žiniasklaidos bei kitų organizacijų atstovai.

Renginio dalyviams įžanginį žodį tarė VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas, kuris toliau vadovavo ir diskusijoms, o konferencijos dalyvius trumpais pasisakymais pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Lietuvos teisingumo viceministras Julius Pagojus bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius.

VVTAT vadovas F.Petrauskas priminė, kad euro įvedimui Lietuva rengėsi nuo 2013 m. atsakingai įgyvendindama euro zonai keliamus reikalavimus, o juos gana griežtai kontroliavo Europos Komisija (EK). „EK nesitikėjo, kad Lietuva įsives eurą taip kultūringai, ramiai ir sklandžiai. Lygindama Lietuvą su kitomis ES narėmis EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui buvo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTAT direktorius.

Šiemet sausį skelbtais Eurobarometro duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad euras įvestas sklandžiai, o labai gerai ir gerai informuoti apie euro įvedimą jautėsi 92 proc. šalies žmonių.

Sklandų euro įvedimą pabrėžė ir teisingumo viceministras J.Pagojus. „Galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis bei simbolinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla, nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis bei šviečiamasis darbas“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ypač reikšmingos buvo vartotojų apsaugos priemonės bei derama jų kontrolė. Dėl to pažeidimų dėl euro Lietuvoje buvo gerokai mažiau nei kitose ES šalyse euro įvedimo laikotarpiu. Sveikintinas ir Geros verslo praktikos memorandumo pasirašymas bei taikymas. Prie memorandumo, deklaravusio sąžiningumo, nesinaudojimo euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas, atsakingumo ir skaidrumo principus, prisijungė per 5 tūkst. verslo subjektų, jis buvo taikomas daugiau nei 13 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų.

VVTAT vadovas taip pat pasidžiaugė tokiu verslininkų geranoriškumu. Vis dėlto 68 memorandumą pasirašę ūkio subjektai pažeidė Euro įvedimo įstatymą, tačiau jie buvo įspėti ir problemos greitai pašalintos. Minėti pažeidėjai sudarė tik 1,64 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Remtasi estų ir latvių patirtimi

Lietuvos vartotojų teisių apsaugos institucijos, įvedant eurą, ypač rėmėsi kaimynų estų ir latvių patirtimi. Prisiminta ir istorija: šalyje dar yra apie 340 žmonių, kurie  išgyveno net aštuntą pinigų reformą, o finansų virsmai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien tėra opūs tūkstančiams gyventojų.

Įgyvendindama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas VVTAT koordinavo 17-os rinkos priežiūros institucijų veiklą ir jai vadovavo. Kas mėnesį VVTAT apibendrino priežiūros institucijų informaciją apie patikrinimus bei pažeidimus ir teikė ataskaitas Vyriausybei, informavo visuomenę. Be to, rengiantis euro įvedimui vyko informacinių seminarų ciklas – jie vartotojams ir verslininkams surengti visose savivaldybėse. 2014 m. lapkritį Vilniuje vykusioje tarptautinėje praktinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui“ savo patirtimi pasidalijo Latvijos ir Estijos vartotojų teises ginančių valstybės institucijų vadovai, pranešimus skaitė EK atstovai, Lietuvos finansų ekspertai ir analitikai.

Iš viso per euro įvedimo kontrolės laikotarpį VVTAT buvo numačiusi atlikti apie 30 tūkst. patikrinimų, kartu su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis – 34 tūkst., o realiai atlikta apie 40 tūkst. Tik 1491 ūkio subjektui taikytos sankcijos, iš jų 1473 įspėjimai, ir tik 18 įmonių skirtos baudos už nepašalintus piktybinius pažeidimus. Už pakartotinį įstatymo pažeidimą priežiūros institucijos verslo įmonei ar jos vadovui galėjo skirti baudą iki 2896 eurų, tačiau pagrindinis tikslas buvo ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir jų prevencijai.

Tai pabrėžė ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė, pasidalijusi nevyriausybinių organizacijų euro įvedimo stebėsenos patirtimi. Ji buvo vykdoma visuose šalies regionuose, sudarytas sąžiningo ir nesąžiningo verslo vietų žemėlapis, gyventojai apie pažeidimus galėjo pranešti į organizacijos interneto portalą įkeldami nuotrauką.

„Apie pažeidimus kalbėjomės su įmonėmis, mūsų tikslas buvo ne bausti, o konsultuoti, mokyti ir skatinti gerąją verslo praktiką. Iš viso atlikti 6225 patikrinimai, nustatyta 270 pažeidimų, iš jų 208 perduoti VVTAT. Artėjant euro įvedimo datai pažeidimų mažėjo, o įvedus skundai pasipylė labai greitai, – pasakojo E.Kybartienė. – Bet netrukus jie vėl aprimo.“

Pasak E.Kybartienės, stebėsenos projektas buvo sėkmingas, viršyti visi planuoti tikslai. VVTAT vadovybės nuomone, tokia koordinuota valstybinių ir nevalstybinių institucijų veikla – geras ir rezultatyvus bendradarbiavimo pavyzdys.

„Šiandien drąsiai galime sakyti, kad visos institucijos darbą atliko puikiai, dėl to ir  pažeidimų buvo nedaug. Pavyzdžiui, pažeidimų procentas nuo visų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį Estijoje sudarė 19,5, Latvijoje – 20,9, o Lietuvoje – tik 4,4 proc. Didžiausi nusiskundimai po euro įvedimo buvo maisto ir restoranų tinklo sektoriuje – dėl  kainų perskaičiavimo, netinkamo euro kurso taikymo, pirmomis dienomis neduotos grąžos eurais“, – apibendrino F.Petrauskas.

Pagal verslo sritis nustatytų pažeidimų Lietuvoje daugiausiai pasitaikė ne maisto prekių ir paslaugų sektoriuje – 49,5 proc., daugiau kaip po dešimtadalį sudarė pažeidimai maisto prekių ir gėrimų bei grožio salonų, kirpyklų, soliariumų sektoriuose, 7,1 proc. – viešojo maitinimo įstaigose.

Iš esmės pažeidimai buvo susiję ne su ekonomine žala. Pagal jų pobūdį dominavo (51 proc.) kainų nenurodymas litais ir eurais, 28 proc. atvejų kainų apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 15 proc. sudarė netinkamas euro ir lito kurso pritaikymas, 6 proc. – kainos nurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos skelbiamos VVTAT interneto svetainėje ~www.vvtat.lt~ ir svetainėje ~www.euras.lt~.

Ar dėl euro kilo kainos?

Pasak F.Petrausko, dabar situacija dėl euro yra gera, žmonės prie jo pradeda priprasti. Nors daugelis mano, kad kainos padidėjo, tačiau kiek tai susiję su euru, niekas negali pasakyti. Statistikos duomenimis, prekės pabrango vos 1 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Vis dėlto kainos kyla nepriklausomai nuo valiutos, nes gyvename atviroje ES erdvėje rinkos ekonomikos sąlygomis: didėjo įvežimo, parkavimo, energetikos, darbo užmokesčio sąnaudos, įtakos turėjo sezoniškumas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių palankumas eurui padidėjo jau po mėnesio nuo jo įvedimo. Tokia tendencija buvo ir kitose eurą įsivedusiose ES šalyse, ji pasikartojo ir pas mus. Iki euro gyventojai labiausiai bijojo, kad kils kainos, ir jokie aiškinimai, jog taip nebus, žmonių palankumo eurui neveikė, tačiau kategoriškos nuostatos prieš irgi nebuvo.

„Vilmorus“ pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, euro įvedimui pritarė pusė apklaustų gyventojų, tarp jų daugiausia jaunimas, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, nepritarė 39 proc. Į klausimą, kokie euro įvedimo privalumai, gruodį 63 proc. žmonių nurodė, kad nereikės keisti valiutos vykstant į euro zonos šalis, šių metų birželį tokių buvo 71 proc., o iš apklaustų įmonių – atitinkamai 71 ir 76 proc. Apie penktadalį svyravo pozityvi euro įtaka šalies ekonomikai, po 15 proc. birželį surinko gyventojų nuomonė, kad tai stabili valiuta ir kad pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje.

Iš trūkumų į pirmą vietą išsiveržė kainos: kad jos pakilo, birželį nurodė 73 proc. gyventojų (gruodį – 65 proc.), įmonių – atitinkamai 66 ir 55 proc. Iš trūkumų paminėta ir lito, kaip valstybingumo ženklo, praradimas, ir kad reikia remti šalis, nesusitvarkančias su savo ekonomika.

Kad labiausiai pabrango maistas, birželį nurodė 30 proc. apklaustų gyventojų ir 41 proc. įmonių, pernai gruodį – atitinkamai 25 ir 37 proc., taip pat, žmonių nuomone, per pastaruosius dvejus metus brango visos prekės. Iš brangusių paslaugų gyventojai dažniausiai minėjo šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kitas komunalines paslaugas, o iš pigusių – dujas ir elektrą.

„Įvedus eurą iškart pasireiškęs psichologinis momentas, kad labai maži atlyginimai, dabar sparčiai mažėja. Euro įvedimas Lietuvoje praėjo sklandžiai, visuomenės jis sutiktas palankiai, informacijos apie teisės aktus ir reikalavimus įvedus eurą visiems iš esmės pakanka“, – apibendrino V.Gaidys.

Konferencijoje kalbėjusi AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Blažienė iš bankams tekusių iššūkių paminėjo grynųjų pinigų kiekį, kuris Lietuvoje buvo dukart didesnis nei Latvijoje, tad iki euro gyventojai ypač buvo skatinami pinigus laikyti sąskaitose. Po euro įvedimo komerciniai bankai per dvi tris savaites su eilėmis dėl valiutos keitimo susitvarkė, bet milžiniškas krūvis teko Lietuvos paštui, į kurio skyrius plūstelėjo smulkieji klientai.

Prekybininkams iššūkis buvo ne tik laikytis Euro įvedimo įstatymo, bet ir tai, kad pirmosiomis dienomis užsakytas eurų kiekis buvo keturis penkis kartus didesnis, nei jų reikia įprastai. Prekybos įmonės kurį laiką veikė ir kaip valiutos keityklos, atiduodamos grąžą, ypač iš stambių litų kupiūrų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, jau po savaitės dauguma pirkėjų atsiskaitė eurais, kasininkai su užduotimis susitvarkė, o laikas parodė, kad dėl euro nė vienas prekybininkas nebankrutavo.

Vykdoma EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija

Marijampolės konferencijoje aptarta ir vartotojų teisių apsauga ES, Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, skundų klasifikavimo pagal ES aspektai bei pristatyta EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija. Lietuvoje VVTAT ją pradėjo 2015 m. gegužę, o iš viso ji vykdoma 14-oje ES šalių. Švietimo kampanija apima penkias sritis: vartotojų teisę per 14 dienų grąžinti internetu pirktas prekes, teisę reikalauti nemokamai pataisyti ar pakeisti prekes su defektais, teisę į teisingą ir sąžiningą reklamą, teisę į sąžiningą sutartį ir, penkta, – teisę į nemokamą pagalbą dėl kitoje ES valstybėje pirktų prekių ar paslaugų.

Angelė Adomaitienė