Priklausyti euro zonai mažiausiai naudinga visai ne Graikijai, Ispanijai ar Portugalijai Europos pietuose, o seniai euroskeptiškas idėjas brandinančiai Suomijai Europos šiaurėje.

“Jau geriau Suomija paliks euro zoną, negu mokės kitų valstybių skolas”, – liepos mėnesį pareiškė Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen, sukeldama sąmyšį ne tik Suomijoje, bet ir visoje euro zonoje. Tada pirmą kartą suvokta, kad euro zonos pyragas gali pradėti trupėti visai ne ten, kur tikėtasi, ir kad Suomija, garsėjanti euroskeptiškais išsišokimais, bet niekada nevertinta kaip reali grėsmė euro stabilumui, gali pateikti tikrą staigmeną.
O ženklų, kad anksčiau ar vėliau taip tikrai gali nutikti, būta ne vieno.
Pirmas šaltas dušas ES buvo pernai pavasarį vykę šalies parlamento rinkimai, kuriuose penktadalį rinkėjų balsų “nuskynė” radikali, antieuropietiška partija “Tikrieji Suomiai”, į rinkimus ėjusi su šūkiais, kad Suomija tikrai negelbės prasiskolinusių euro zonos valstybių ir nepritars jokioms papildomoms išlaidoms, net jei Suomijos indėlis visame Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir kitų valstybių gelbėjimo fonde sudaro vos 2 proc.
Kad tokie pažadai nebuvo iš piršto laužti, parodė jau artimiausių mėnesių Suomijos parlamento akibrokštai. Visų pirma Suomijos parlamentas buvo vienintelis, nepritaręs Portugalijos gelbėjimo projektui. Vėliau suomiai ėmė kaišioti pagalius į ratus tvirtinant Graikijos gelbėjimo mechanizmą: “Tikrųjų suomių” iniciatyva Suomijos vyriausybė pareikalavo iš Graikijos garantijų, kurių nepasigedo jokia kita euro zonos valstybė. Dar vėliau drauge su Nyderlandais Suomija vetavo ir Šengeno erdvės plėtrą – neleido į ją priimti Bulgarijos bei Rumunijos. (…)

Euras – nebenaudingas

Suomijos analitikė Teija Tiilikainen žurnalui “The Economist” teigia, kad nuotaikos Suomijoje euro atžvilgiu yra dviprasmiškos. Viena vertus, suomiai gana palankiai vertina Suomijos narystę ES, tačiau kai kalba pasisuka apie euro zonos valstybių skolų suliejimą ir bendrą jų apmokėjimą, suomiai stoja piestu.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Suomijoje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad pasilikti euro zonoje norėtų 63 proc. suomių ir tik 26 proc. svajoja grįžti prie kronos. Tačiau suformulavus klausimą kitaip ir pasiteiravus, ar suomiai pritaria kitų euro zonos valstybių gelbėjimui, teigiamai, “TNS Gallup” duomenimis, atsakė tik 44 proc. O tai jau mažiau nei pernai, kai ištiesti pagalbos ranką Graikijai ar Ispanijai buvo pasiryžę 52 proc. suomių. “Bet tai vis tiek stulbinamai daug, ir man pačiam sunku patikėti, kad 44 proc. suomių vis dar tiki galimybe padėti prasiskolinusioms šalims nenusiskriaudžiant savęs”, – stebisi Turku universiteto analitikas Ville Pernaa.
Ir, matyt, tai daro tikrai ne be reikalo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, kad bendra euro zonos valstybių skola sudaro 91 proc. bendrojo ES vidaus produkto, palyginti su vos 53 proc. BVP dabar siekiančia Suomijos valstybės skola, kuri yra viena mažiausių Europoje.
Tad visiškai suprantama, kad suomiai, 1990 m. patys išsikapstę iš sunkios bankų krizės, į planus gelbėti finansinėje krizėje skęstančias Pietų Europos šalis – Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją – žiūri su nepasitenkinimu. Juo labiau kad kitos euro zonos šalys Suomijai nėra tokios reikšmingos net eksporto atžvilgiu. Pavyzdžiui, prekyba su euro zonos valstybėmis sudaro tik 30 proc. Suomijos eksporto – šis nuošimtis yra net mažesnis už nuolat prieš eurą pasisakančios Jungtinės Karalystės. Be to, Suomijai daug svarbesnės yra Norvegija bei Švedija – sparčiai augančios ekonomikos euro neįsivedusios šalys.
Suomijos ekonomistai net suskaičiavo, kaip Suomija būtų progresavusi, jei ir pati būtų likusi euro zonos nuošalėje. Bent jau apytikriais skaičiavimais, jos ekonomika būtų augusi 2–3 proc. sparčiau, ir nors Švedijos aplenkti galbūt nebūtų pavykę, rezultatas esą vis tiek būtų kur kas geresnis nei dabartinis 0,6 proc. metinis BVP augimas.
Panašius argumentus asmeniniame savo tinklaraštyje dėsto ir Suomijos užsienio reikalų ministras E.Tuomioja. Jis punktais išdėstė, kuo euras Suomijai naudingas, o kuo – ne. Ir nors jis, kaip politikas, kalba diplomatiškai, vis dėlto akivaizdu, kad Suomija, jo nuomone, gyventų kur kas geriau, jei nereikėtų nešti kitų euro zonos valstybių gelbėjimo naštos, juo labiau kad euro gelbėjimas, kaip ir mėginimas išsaugoti ES, greičiausiai yra beprasmis.
“ES patiria egzistencinę krizę. Ekonominė ir monetarinė sąjunga, turėjusi tapti vienijančia jėga, pateko į didžiulę bėdą. Euro įsikibus laikomasi tik iš baimės. Neadvokatauju euro žlugimui, bet manau, kad būtų visiškai neatsakinga nepasirengti tokiai galimybei, net jei tai prieštarautų mūsų viltims ir lūkesčiams”, – dėsto E.Tuomioja. (…)

Prezidentas – vienintelis euro gerbėjas

Vienintelė politinė figūra, galinti bent šiek tiek sušvelninti Suomijos poziciją, galėtų būti šalies prezidentas, konservatorių partijos (Nacionalinės koalicijos partija) atstovas Sauli Niinisto. Tai iki kaulų smegenų proeuropietiškai nusiteikęs politikas, kuris, jei galėtų, neleistų triukšmauti nei socialdemokratams, nei dešiniesiems “Tikriesiems suomiams”. Tačiau negali, nes prezidento įgaliojimai Suomijoje yra gerokai apkarpyti, o svarbiausia – visa politika Europos Sąjungos klausimais perduota vyriausybės žinion, tad prezidentui iš esmės yra likę tik kai kurie su užsienio politika susiję klausimai. Taigi savo proeuropietiškų pažiūrų jam nėra kur pademonstruoti ar panaudoti, kaip ir palankumo eurui, kuris Suomijoje buvo įvestas kaip tik S.Niinisto einant finansų ministro pareigas.
Būtų tikras paradoksas, jei Suomija nuspręstų pasitraukti iš euro zonos būtent šiam politikui vadovaujant valstybei.

Euroskepticizmas Suomijoje bręsta jau keletą metų

2011 m. balandį radikali ir prieš narystę ES pasisakanti partija “Tikrieji suomiai” parlamento rinkimuose buvo antra daugiausiai balsų po konservatorių gavusi partija – už šiuos euroskeptikus nacionalistus balsavo 19 proc. į rinkimus atėjusių piliečių.
2011 m. gegužę “Tikrieji suomiai” sutrukdė Suomijos parlamentui pritarti 80 mlrd. eurų paramai Portugalijai iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo lėšų.
2011 m. rugpjūčio mėnesį Suomija pareiškė pritarsianti pagalbos Graikijai schemai tik su sąlyga, kad iš Graikijos bus pareikalauta užstato šalies vyriausybei priklausančiomis bendrovių ir bankų akcijomis bei nekilnojamuoju turtu.
2011 m. rugsėjo 15 d. Suomijos (taip pat ir Nyderlandų) vyriausybė nepritarė Rumunijos ir Bulgarijos priėmimui į Šengeno erdvę.
2012 m. liepos 6 d. Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pareiškė, kad Suomija jau geriau paliks euro zoną, negu mokės kitų valstybių skolas.
2012 m. rugpjūčio 19 d. Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad jau metas įvertinti euro žlugimo galimybę ir pasirengti tokiam galimam scenarijui, nors jo Suomijoje netrokšta niekas, net ir “Tikrieji suomiai”, ką jau kalbėti apie vyriausybę.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.