Europos ekonomikai vėl parklupus, Europos centrinis bankas nutarė pumpuoti į rinką pinigus, skatinti skolinimąsi ir net supirkinėti rizikingas bankų paskolas.

Europos centrinio banko žingsnis kai kam atrodo desperatiškas ir nepamatuotai rizikingas. „Rezultatas – silpnesnis, nei tikėtasi“, – šiemet vis kartoja Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi po jau kelintą kartą sumažinamų euro zonos ekonomikos prognozių.

Birželį euro zonos šalims žadėjęs 1 proc. metinį augimą, rugsėjį ECB apsigalvojo ir šią prognozę apkarpė iki 0,9 proc. Kukliau atrodo ir kitų metų perspektyvos: vietoj 1,7 proc. augimo žadamas vos 1,6 proc. ūgtelėjimas.

Toks ekonomikos augimo sulėtėjimas, ekspertų vertinimu, gali rimtai pakenkti investicijoms, juolab kad žirklių sulaukė ir infliacijos prognozė: ji šiems metams apkarpyta nuo žadėto 0,7 iki 0,6 proc., nors idealiu atveju metinė infliacija euro zonos šalyse turėtų būti gerokai didesnė – apie 2 proc.

Tiesa, 2015-aisiais ji, manoma, prie šio idealo gali priartėti ir siekti apie 1,5 proc., bet tai vis tiek toli gražu ne tas rezultatas, kurio norėtųsi: ekspertai vienu balsu aiškina, kad euro zonoje kainos kyla per lėtai. Juk, pavyzdžiui, rugpjūtį infliacija euro zonoje apskritai tesiekė vos 0,3 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. „New York Times“ analitikų teigimu, tokia menka infliacija gali pakenti darbo rinkai – dėl nekylančių kainų įmonės netenka potencialių pajamų, taigi mažėja ir jų darbo užmokesčio fondas. O juk niūri Europos darbo rinkos padėtis jau ir be to yra euro zonos valstybių galvos sopulys.

Europos „abenomika“

Niūriajai darbo rinkos situacijai prašviesėti, M.Draghi nuomone, be kita ko, trukdo ir Europos vyriausybių taikomos taupymo priemonės. Jau vien iš to galima suprasti, kad M.Draghi yra gana didelis taupymo skeptikas ir, savaime aišku, nuolat kaktomis susiremia su didžiausia Europoje taupymo propaguotoja Vokietijos kanclere Angela Merkel.

ECB vadovo taikomos ekonomikos gelbėjimo priemonės jam jau pelnė Europos Abės pravardę – atseit jo vadovaujama euro zonos ekonomika pamažu suka tuo keliu, kuriuo nuo 2012 m. judėjo antrai kadencijai perrinkto premjero Šinzo Abės traukiama Japonijos ekonomika. Trys tokios „abenomikos“ kertiniai akmenys – ekonomikos skatinimas, lengvatos ir struktūrinės reformos. O M.Draghi visa tai įvardija savais žodžiais, tikindamas, kad Europoje būtina skatinti vidaus paklausą, kurią turėtų padidinti pinigų politikos priemonės, finansinių sąlygų gerėjimas, fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų progresas bei mažesnės energijos kainos.

Japonijoje tokia programa, kurią leidinys „The Economist“ apibendrina kaip refliaciją (pinigų pumpavimą į rinką), vyriausybių išlaidų didinimą ir ekonomikos augimo skatinimą, puikiai pasiteisino, bet kol kas nežinia, ar tas pats galios ir euro zonai. Juk dar neseniai didžiųjų Europos valstybių vadovai negailėjo kritikos išlaidūnėms – Ispanijai, Portugalijai ar Graikijai, o dabar, prie ECB vairo stojus Italijos bankininkui M.Draghi, raginama plačiau atverti pinigines.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m