Euro zonos lyderiai, su nerimu žvelgiantys į atsinaujinusį obligacijų rinkos spaudimą, pirmadienį nusprendė beveik dvigubai padidinti faktinį būsimo skubios finansinės pagalbos fondo kreditingumą.

Nuolatiniame euro zonos gelbėjimo fonde, kuris pradės veikti nuo 2013 metų sausio 1 dienos, bus pradinė 500 mlrd. eurų suma, nurodė euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei vadovaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

“Manau, to pakaks”, – sakė jis po visų 27-ių Bendrijos šalių finansų ministrų derybų.

Europos stabilumo mechanizmas (European Stability Mechanism) pakeis esamą euro zonos šalių gelbėjimo fondą, iš kurio jau finansuota paskola Airijai. Laikiną fondą sudaro 440 mlrd. eurų, tačiau faktinis jo kreditingumas vertinamas tik maždaug 250 mlrd. eurų.

Esamą finansinės pagalbos nuo krizės nukentėjusioms šalims fondą taip pat sudaro Bendrijos numatyti 60 mlrd. eurų (Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė) ir 250 mlrd. Tarptautinio valiutos fondo lėšų.

Pusė milijardo eurų tai suma, kuri, mūsų nuomone, yra “pagrįsta”, sakė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard), komentuodama priemones, kurios padėtų išvengti naujos skolų krizės.

Pirmadienio pareiškimas buvo paskelbtas gerokai prieš galutinį terminą užbaigti derybas dėl būsimo nuolatinio gelbėjimo fondo dydžio ir struktūros. Tai numatyta padaryti iki kovo 25 dienos.