Europoje pusė visų vidurines mokyklas baigusių jaunuolių jau turi įgiję specialybę, nes mokytis profesijos reiškia ne tik didesnius šansus įsidarbinti, bet ir solidų atlyginimą.

Lietuva patenka tarp trijų ES šalių, kuriose profesinis ugdymas – pats nepopuliariausias: mūsų šalyje profesinio mokymo įstaigose mokosi dvigubai mažesnė visų mokinių dalis nei kitose ES valstybėse.
Visoje ES kasmet vidutiniškai 10,9 mln. jaunuolių vidurinį mokslą baigia bendrojo lavinimo, o 10,8 mln. – profesinio mokymo įstaigose. Kitaip tariant, profesinį mokymą ES pasirenka pusė visų vidurinį išsilavinimą įgyjančių moksleivių, o Lietuvoje – vos ketvirtadalis.
Problema, pasak specialistų, yra ne tik (ir ne tiek) profesinio mokymo kokybė, bet ir tokio mokslo įvaizdis: Lietuvoje mokytis profesinėje mokykloje, “profkėje”, daugeliui jaunuolių atrodo menkas prestižas. Prie to, beje, prisideda ir tėvai: jie nuo mažens vaikus gąsdina: jei nesimokysi dešimtukais – atsidursi “profkėje”. Taigi iš kartos į kartą formuojamas stereotipas, esą profesines mokyklas renkasi tik negabūs jaunuoliai.
Paradoksas, tačiau daugelyje kitų ES šalių profesinis ugdymas yra ir vertinamas, ir net skatinamas, mat garantuoja tiek gerą darbą, tiek orų uždarbį. Štai kodėl Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesine kvalifikacija siekia daugiau nei 70 proc. visų mokinių, Vokietijoje ir Slovėnijoje – per 60 proc., o daugumoje kitų ES šalių – daugiau nei pusė.
Žinoma, šių skaičių skirtumas priklauso ne vien nuo jaunuolių ir jų tėvų sąmoningumo, bet ir nuo kiekvienoje valstybėje veikiančios švietimo sistemos. Pavyzdžiui, vienose šalyse profesinis ugdymas yra bendrojo lavinimo dalis (vadinamoji integruota sistema) – moksleiviai Norvegijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje baigia vidurinę mokyklą, kartu įgydami ir pasirinktą profesiją. Kitose šalyse – Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje ir kt. – profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo sistemos yra atskirtos.
Kuri sistema geresnė, vienos nuomonės nėra. Tačiau išskirti valstybes, kurios yra akivaizdžios profesinio rengimo lyderės Europoje, nesudėtinga.

Geriausias profesinis parengimas – Vokietijoje

Vokietija visą krizės laikotarpį buvo minima kaip itin mažo nedarbo šalis – bedarbių procentas čia per tą laiką nė sykio neviršijo 5,6 proc. Dar įspūdingesni jaunimo nedarbo rodikliai, vos 2–3 proc. viršijantys bendrą šalies nedarbo rodiklį, kai, tarkim, Prancūzijoje ar Ispanijoje jaunimo nedarbas už bendrą nedarbą didesnis daugiau nei du kartus.
Ekspertai sutartinai aiškina, kad tai visai ne atsitiktinumas. Jų nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl Vokietijoje taip mažai žmonių neranda nuolatinio darbo, yra puikus profesinis parengimas ir jaunimo entuziazmas mokytis profesinėse mokyklose.
“Vokietijos profesinio rengimo sistemą, kurios pradžia galima laikyti 1969-uosius metus, yra tarsi “auksinis standartas” visoms kitoms ES valstybėms”, – teigia “Financial Times” bendradarbis Berlyne Gerritas Wiesmannas. Tačiau pažymima ir tai, kad paraidžiui nukopijuoti šį modelį – ne taip jau paprasta.
“Kadangi švietimas Vokietijoje yra labai decentralizuotas, o mokykla gali priimti individualius sprendimus, profesinio mokymo sistema yra nepaprastai lanksti ir sugeba labai greitai reaguoti į besikeičiančius pramonės poreikius”, – vieną iš svarbių profesinio rengimo Vokietijoje privalumų nurodo Tarptautinės darbo organizacijos Ženevoje Užimtumo tendencijų padalinio vadovas Ekkehardas Ernstas.
“Ji greitesnė ir artimesnė darbo rinkai nei kitos mokymo sistemos labiau centralizuotose šalyse, kur pagrindiniu smuiku groja ir viską iš viršaus nuleidžia darbo ministerija”, – apie Vokietijos specifiką profesinio rengimo srityje kalba ekspertas.
Vokietijos atveju viskas veikia priešingai: pirmiausia verslo kompanijos išdėsto savo lūkesčius ir poreikius vietos prekybos ir amatų rūmams, šie savo ruožtu idėjas perduoda į nacionalinius sprendimus priimančių organų rankas. “Lanksti mokymo sistema yra labai paprasta idėja, bet, kita vertus, ją nėra lengva nukopijuoti dėl sudėtingo organizavimo ir administravimo”, – sako E.Ernstas.
Štai kodėl taip vadinama Vokietijos pameistrystės sistema, dar vadinama “Duales Ausbildungssystem” (liet. dviguba mokymo sistema), kuri suderina ne tik mokymąsi iš vadovėlių, bet ir praktinę patirtį, sužavėjo daugelio šalių specialistus, o ją pamėginti pritaikyti ryžtasi JAV, Indijoje ir kitose šalyse. Tačiau niekur kitur ji nesuveikė taip efektyviai, kaip gimtojoje šalyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.