Politikai, žadantys nedidinti pensinio amžiaus, meluoja: pensijų reforma neišvengiama visose Europos šalyse. Lietuvoje – taip pat.

Prancūzijoje prieš prezidento Nicolas Sarkozy sumanytą pensijų reformą per kelias savaites protestavo jau kas dvidešimtas šalies gyventojas. Dėl streikų nevažiavo traukiniai, neskraidė lėktuvai, buvo uždarytos daugelis mokyklų ir įstaigų. Visiškai ar iš dalies nedirbo vienuolika iš dvylikos naftos perdirbimo įmonių. Neveikė net Eifelio bokštas. Miestuose susikaupė kalnai šiukšlių, kurių iki pat dabar streikuojantys šiukšliavežiai neskuba iškuopti.

Finansų ministras savo ruožtu paskaičiavo, kad pensijų reforma, kurios tikslas – sutaupyti kuo daugiau lėšų biudžetui – šaliai kasdien kainuoja po 400 mln. eurų, nes tiek per parą šalies ekonomika praranda dėl streikų ir protestų.
Prancūzai iš tiesų niršta, nes jaučiasi apgauti. Kadaise sėkmingą N.Sarkozy rinkiminį šūkį “dirbk sunkiau, uždirbk daugiau” jie jau perfrazavo į “dirbk ilgiau, uždirbk mažiau”. Ir tai ne vien sarkazmas, tai jau ir realybė.

N.Sarkozy, žadėjęs nekilginti pensinio amžiaus, pasiūlė pensijų reformą, kuri numato, kad pensinis amžius bus pailgintas nuo 60 iki 62 metų, o valstybės visiškai išlaikomi pensininkai bus tik nuo 67 metų, o ne nuo 65 metų, kaip yra dabar.

Ir nors tokie pokyčiai galbūt nepatinka net pačiam N.Sarkozy, kitos išeities jis nebeturi. Šalies pensijų programos deficitas šiuo metu siekia 32 mlrd. eurų. Be to, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o visuomenė vis labiau sensta. Netgi prognozuojama, kad netrukus trečdalis prancūzų bus vyresni nei 60 metų. Vadinasi, nieko nedarant, pensininkus išlaikyti valstybei gali tapti nebeįmanoma.

Reformos – visoje Europoje

Matant pensijų reforma nepatenkintų prancūzų įtūžį, galima susidaryti klaidingą nuomonę, kad pensinis amžius ilginamas tik jiems. Tačiau šiuo metu panašios pensijų reformos vyksta beveik visose Europos šalyse ir palies beveik visus Europos gyventojus.

Taip pat ir 5 milijonus britų, kuriems pensijos teks laukti ilgiau. Mat Jungtinėje Karalystėje, vykdant griežto taupymo politiką, nuspręsta, kad pensinis amžius iki 2020-ųjų palengva bus padidintas iki 66-erių, o ne iki 65 metų, kaip numatė 2007 m. reforma. Dar vėliau jis gali būti padidintas ir iki 68 metų.

Taip kasmet tikimasi pensijoms papildomai sutaupyti po 5 mlrd. svarų sterlingų, o dar antra tiek kasmet surinkti iš ilgiau dirbti priverstų gyventojų sumokamų mokesčių.

Panašių tikslų mėgins siekti ir kitos pensijų reformai pasiryžusios šalys.

Štai ką tik dėl planų (jie dar ne iki galo patvirtinti, bet tai gali įvykti šią savaitę) ilginti pensinį amžių simboliškai protestavo bulgarai.

O daugiausia Europoje – net 11,5 proc. metinio BVP – pensijoms iki šiol išleisdavusi Graikija į užtarnautą poilsį nuo šiol išleis nebe nuo 61,4 metų, o nuo 63,5 metų, o 2013-aisiais pensinis amžius sieks 65 metus.

Neseniai suformuota Nyderlandų vyriausybė taip pat padidino pensinį amžių, ir netgi iki 66 metų, o 2025-aisiais pensininkus valstybė išlaikys tik nuo 67 metų.

Italijos vyriausybė irgi neatsilieka: liepą ji patvirtino, kad pensinis amžius pamažu bus pradėtas didinti 2015-aisiais, kol pailgės trejais metais: nuo 65 iki 68 metų vyrams ir moterims valstybiniame sektoriuje ir vyrams, dirbantiems privačiame sektoriuje, ir nuo 60 iki 63 metų moterims, dirbančioms privačiame sektoriuje.

O Vokietijoje, kur 2007-aisiais pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 65 metų, dabar rengiamas naujas projektas, pagal kurį nuo 2029-ųjų visiškai valstybės bus išlaikomi tik sulaukusieji 67 metų.

Panašios tendencijos ir Ispanijoje, kur vyriausybė pensinį amžių ims didinti nuo 2013m. ir ilgins iki 63 metų. Beje, tokio amžiaus išėjusieji į pensiją, kaip ir dabar, ne iš karto gaus visą pensiją, o tik jos dalį: visiškai valstybės jie bus išlaikomi tik nuo 67 metų, nors dabar šis amžius siekia 65 metus.

Maža to, pensijų reforma numatyta net Rusijoje, mat prieš savaitę finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad pamažu moterų pensinis amžius bus padidintas nuo 55 iki 60 metų, o vyrų – nuo 60 iki 62 metų.

JAV analitikas, čekų kilmės Vasko Kohlmayeris neabejoja, kad pensijų reforma iš esmės neišvengiama nei vienoje Europos šalyje, o kartu ir JAV. “Jei nors vienas politikas žada nedidinti pensinio amžiaus – jis meluoja. Tą patį žadėjo ir Prancūzijos, ir Vokietijos, ir JAV politikai. Bet atėję į valdžią jie suvokė, kad kitos išeities nebus”, – apibendrina analitikas.