Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis per oro erdvės uždarymo suirutę sako dar aiškiau supratęs, kad Lietuva, kilus tokiai sumaiščiai dėl oro transporto, tampa visiškai izoliuota, tad būtinai reikia patogesnio ir greitesnio traukinių susisiekimo su Europa.

“Iki šiol esame tarsi užkampyje ir beveik negalime naudotis puikiai išplėtota Vakarų Europos geležinkelio infrastruktūra”, – konstatuoja akivaizdų faktą.

Ministras žada, kad jau gegužę Lietuvos pasienyje su Lenkija bus paklotas pirmasis siaurojo europietiško geležinkelio bėgis, o visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

E.Masiulis negaili kritikos savo pirmtakams: “Iki šiol nebuvo padaryta visiškai nieko, “Rail Baltica” tebuvo visiškai popierinis projektas”.

Tačiau politikų atmintis – trumpa. Štai dabartinio europarlamentaro Zigmanto Balčyčio praėjusios savaitės pareiškimas: “Pastarųjų dienų įvykiai tik dar labiau paryškina, kad be “Rail Balticos” Lietuva yra atskirta nuo Europos. Prancūzijoje oro uostuose įkalinti vokiečiai namo gali grįžti traukiniais, kaip ir dauguma kitų Vakarų Europos gyventojų. O keleiviai iš Lietuvos tokios galimybė neturi”. Gal jis jau užmiršo, kad 2001–2005 m. pats buvo susisiekimo ministras? Per tiek laiko geležinkelį buvo galima bent jau pradėti tiesti.

Islandijos ugnikalnis patvirtino ir dar vieną “Rail Baltica” silpnąją grandį: šis projektas iš tiesų reikalingas tik Lietuvai, nors yra planuojamas kaip trasa, per Taliną, Rygą ir Vilnių sujungsianti Helsinkį ir Varšuvą. Estijos premjeras Andrus Ansipas praėjusią savaitę nepraleido progos dar kartą viešai suabejoti tokio projekto ekonomine nauda, panašias abejones išdėstė ir Latvijos geležinkelių vadovai.

Tačiau Lietuvos optimizmo tai nemažina. “Manau, kad oro susisiekimo krizė bus papildomas argumentas mums prašant ES paramos”, – apibendrina E.Masiulis.