"Veido" archyvas

Karibų salos nustebina spalvingais miestais ir kvapniomis prieskonių bei vaismedžių giraitėmis

Karibų jūros salos vilioja ne tik idiliškais paplūdimiais, bet ir savita kultūra, įdomiais miestais, gamtos keistenybėmis ir neįtikėtinomis piratų legendomis.

Karibų jūros salos labiausiai išgarsėjo XVI–XVIII a. dėl čia siautusių piratų gaujų, kurios tykodavo prancūzų, ispanų, anglų ir olandų laivų, prikimštų indėnų aukso ir brangenybių.

Beje, piratų paprasčiausiais jūrų plėšikais, pažeidžiančiais įstatymus, nepavadinsi – kai kurie jų gaudavo savo valstybės oficialius įgaliojimus ir licencijas, leidžiančias plėšti ir skandinti priešiškos šalies laivus. Neretai tokie kapitonai, kaip nusipelnę savo šaliai, buvo apdovanojami garbingais titulais ir žemės valdomis. Pavyzdžiui, Henry Morganą Didžiosios Britanijos karalius įšventino į riterius ir paskyrė Jamaikos generalgubernatoriumi.

Legendos ir tikrovė

Karibų piratai ir jų veikla per šimtmečius apaugo romantiškomis legendomis. Kurgi ne, juk bebaimiai jūrų klajūnai esą turėję savo garbės kodeksą, buvę tikri savo šalies patriotai, o prisiplėštus lobius išslapstydavę negyvenamose Karibų jūros salose. Šių legendų motyvais prirašyta nemažai romanų, kurių garsiausi yra Roberto Louiso Stevensono “Lobių sala” ir Rafaelio Sabatini knygų serija apie kapitoną Bladą.

Senos legendos ir pasakojimai vis dėlto turi realų pagrindą. Nuotykių ir lobių ieškotojai metų metais klajoja po Karibų salas, vadovaudamiesi senoviniais žemėlapiais, ir atranda tai vieno, tai kito piratų laivo nuolaužas. Tai skatina neprarasti vilties, kad ir pasakiški lobiai glūdi kur nors netoliese, o ne jūros ar vandenyno dugne.

Piratai, kaip specifinis socialinis darinys, domina ir mokslininkus. Štai ekonomikos profesorius Peteris T.Leesonas tyrinėjo Karibų jūros piratų gyvenimą ir savo tyrimų rezultatus paskelbė knygoje “Nematomas kablys”. Profesorius rašo, kad kiekvienas Karibų piratų laivas turėjo savo tarsi mini konstituciją, kuri pažabodavo laivo kapitono galias tais mechanizmais, kurie tik gerokai vėliau buvo iš naujo panaudoti demokratinių valstybių konstitucijose. Pavyzdžiui, piratų bendrijose egzistavo rasinė lygybė, o kapitonas būdavo renkamas lygiu balsavimu.

Profesoriaus tyrinėjimus apie įspūdingą piratų žmogiškųjų išteklių valdymą išspausdino ir “Harvard Business Review” žurnalas: esą Karibų jūros piratai mokėjo efektyviai organizuoti savo komandas, teisingai paskirstydavo pareigas, sėkmingai panaudodavo savo narių drąsą ir narsą. Šie tyrinėjimai itin sudomino įvairias verslo organizacijas, na, o P.T.Leesonas rengiasi konsultuoti naujos filmo “Karibų jūros piratai” dalies kūrėjus.

Kvapios džiunglės

Kažkada piratų prieglobsčiu buvusios Karibų salos šiandien vėl sutraukia gausybę laivų, tiesa, daugiausia kruizinių ir pilnų smalsių turistų, norinčių pasimėgauti mėlyna jūra ir nuostabaus grožio salomis. Rūta ir Regimantas Lukošiai, leidęsi į pilną nuotykių kelionę laivu po Karibų jūrą, per keturiolika dienų aplankė devynias salas: Puerto Riko, Sent Krojaus, Sent Kitso, Dominikos, Sent Lusijos, Grenados, Kiurasao, Arubos, Barbadoso. Keliautojai ne tik mėgavosi saule ir žydros jūros bangomis laukiniuose paplūdimiuose, bet ir apžiūrėjo vietos įžymybes – beveik kiekvienoje saloje buvo iš anksto užsisakę turus ir ekskursijas su gidu. Tokia įspūdinga kelionė vienam žmogui kainavo apie 8–9 tūkst. Lt.

"Veido" archyvas

Karibų jūros platybes kitados raižė grėsmingi piratų laivai, o dabar – didžiuliai kruiziniai laivai

Karibų salos ypatingos tuo, kad kiekviena jų vis kitokia: vienos yra plokščios, kitos – kalnuotos, trečios apžėlusios džiunglėmis, ketvirtose – įdomūs miestai.

Tarkim, Grenadoje įdomiausia tyrinėti skonių ir kvapų pasaulį. Saloje plyti didžiulės prieskoninių augalų plantacijos, galima apsilankyti prieskonių perdirbimo gamykloje ir stebėti visą procesą, kaip augalai ir jų dalys virsta mums pažįstamais kvapiais milteliais. Pakvimpa cinamonu, aitroku muskato riešutu, užburia ilgas kakavos gamybos procesas.

Pavargusią uoslę atgaivina gaivus jūros vėjelis puikiame kokosų prikritusiame paplūdimyje arba maudynės prie įspūdingo krioklio. Tiesa, reikėtų apsidairyti pakėlus galvas – kur nors medyje tikrai pamatysite susimąsčiusią beždžionę.

Dominikos saloje kelionė į paplūdimius tampa tikru nuotykiu, mat atrodo, kad važiuojama per grėsmingas ir gūdžias džiungles, o pasirodo, kad tai kruopščiai prižiūrimos privačios fermų valdos, kuriose auginami vaismedžiai – bananai, mangai ir kt.

Sent Lusijos sala lengvai atpažįstama iš dviejų vienas šalia kito esančių kūgio formos kalnų, vadinamų Pitonais. Tačiau verta ne tik šiais kalnais ir tarp jų įrengtu paplūdimiu pasigrožėti, bet ir aplankyti ypatingą vulkaną, turintį gydomųjų savybių, į kurį galima įvažiuoti automobiliu. “Pasakojama, kad pakvėpavus vulkano oru, organizmas atjaunėja dešimčia metų, tik smirdi tas vulkanas beprotiškai”, – šypsodamasis pasakoja Regimantas.

Na, o jei šioje saloje dar bus maža pramogų, tai verta užsukti į žvejų kaimelį. Jame ypač smagu penktadieniais, kai vaišinamasi ką tik sugautomis žuvimis, moliuskais ir kitomis jūros gėrybėmis, ragaujamas legendinis piratų gėrimas – romas, šokama ir švenčiama iki ryto. Jei naktinis šėlsmas ne prie širdies, verta romantiškai pasivaikščioti pakrante ir pasigrožėti uolų arkomis, besileidžiančiomis į jūrą.

Europietiški miestai

Labai svarbu nepraleisti progos paviešėti Arubos salos mieste Oranjestade ir Kiurasao salos mieste Vilemstade. Šios abi salos yra autonominės valstybės Nyderlandų Karalystės sudėtyje, todėl skiriasi nuo kitų salų, kaip pastebėjo Regimantas. Jose jaučiama Olandijos įtaka, daugiau tvarkos, geresnė miestų ir turizmo infrastruktūra.

Išėjęs pasivaikščioti po Vilemstadą, pasijunti tarsi netikėtai patekęs į Amsterdamą. “Vilemstadas vadinamas mažuoju Amsterdamu. Miesto architektūra labai panaši į šio Europos miesto, tik spalvos kitokios – ryškios ir šiltos: žydra, žalia ir geltona”, – pasakoja Rūta.

Vienas įdomiausių miesto objektų yra tiltai, jungiantys dvi miesto dalis – senąją ir naująją. Dvidešimties metrų ilgio tiltai pastatyti ant laivelių, plūduriuojančių kas keli metrai, o tilto gale prijungtas didesnis laivas. Jei upe plaukia laivas, tai vairininkas įlipa į didesnąją tilto valtį ir visą sudėtingą statinį pasuka į šoną, kartais ir su smalsuolių būriais, stebinčiais visą procesą. Pasak Rūtos, specialaus pranešimo, kad tiltas bus patrauktas, nebūna, tėra pakabinamos dvi vėliavos, kurių viena reiškia, kad tiltas bus patrauktas iki dvidešimties minučių, kita vėliava praneša, kad nuo dvidešimties iki keturiasdešimties minučių pereiti į kitą krantą nebus įmanoma. Jei tuo metu stovi ant tilto, tai teks ir laukti, kol jis vėl sujungs abu krantus.

Na, o besidomintiems karo istorija ir piratų gyvenimu verta daugiau laikoskirti tvirtovėms ir fortams apžiūrėti. Jiems žinotina, kad Sent Kitso salos Brinstono kalno fortas, įrengtas XVII a., yra įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šis fortas nustebina galingomis sienomis ir didingumu, beje, nuo jo sienų atsiveria pasakiškas vaizdas į salą ir jūrą.
O štai Puerto Riko sostinės San Chuano senamiestį juosia milžiniška gynybinė siena su išlindusiais stebėjimo bokšteliais, įdomu pasivaikščioti ir senamiesčio gatvelėmis, ir palei sieną.

Pasivaikščiojimas povandeniniame parke

Keliaujant po Karibų salas verta nepamiršti vandens pramogų. Pavyzdžiui, Arubos saloje Rūtą ir Regimantą sužavėjo pasivaikščiojimas povandeniniame parke, įrengtame 7–8 metrų gylyje. “Uždeda ant galvos specialų šalmą ir atsiduri tikrame oro burbule. Jei palenksi galą, pasieksi vandenį, tačiau iš viršaus vamzdeliu tiekia orą į tą šalmą. Gali vaikštinėti po vandeniu ir stebėti povandeninį pasaulį”, – apie neįprastą pramogą pasakoja Rūta.

O štai Barbadose verta išmėginti banglentes ir aplankyti nuskendusio laivo povandeninį parką. Nuskandintas laivas apaugęs spalvingais koralais ir primena margaspalvių žuvų daugiabutį. Na, o paplūdimiuose peri jūrų vėžliai, kurie kartais apspinta besimaudančius žmones. “Kai mes nardėme, aplink būriavosi kokie aštuoni vėžliai. Vieni mažiukai, kiti didžiuliai, tačiau labai draugiški ir smalsūs”, – džiaugiasi neįprastais įspūdžiais keliautojai.

Visų Karibų salų pramogų ir neišvardysi – čia kiekvienas ras pramogų pagal savo pomėgius: jūros mėgėjai neišlįs iš šilto vandens, istorijos entuziastai klaidžios miestuose ir ieškos piratų pėdsakų, na, o smaguriai uos prieskoninių giraičių kvapus, kramtys saldžias cukranendres ir galbūt išdrįs paragauti egzotiškos iguanų sriubos.

Faktai apie Karibų regioną

• Karibai – Amerikos regionas, kurį sudaro Karibų jūra ir joje esančios salos.

• Karibų jūroje yra apie 7 tūkst. salų ir rifų.

• Dauguma salų kažkada buvo Europos šalių kolonijos arba vis dar priklauso Europos šalims.

• Salos dalijamos į tris grupes: Didžiąsias Antilų salas, kurias sudaro Espanjolos sala, priklausanti Dominikos Respublikai ir Haičiui, Jamaika ir Kuba, Mažąsias Antilų salas, kurias sudaro Antigva, Trinidadas ir Tobagas bei Grenada, ir Bahamų salas.