Vakarų šalyse separatizmo idėjomis gyvenantys regionai su nerimu laukia Škotijos nepriklausomybės referendumo rezultatų – šie gali nulemti ir kitose šalyse savo valandos laukiančių separatistų likimą.

„Niekas kitas geriau netvarkys šios šalies reikalų, negu žmonės, gyvenantys ir dirbantys Škotijoje. Esame turtinga šalis ir išradingi žmonės. Galime sukurti turtingą valstybę ir sąžiningesnę visuomenę“, – artėjant referendumui dėl nepriklausomybės aiškina Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderis.

Kieno bus viršus – Škotijos vietinės vyriausybės premjero Alexo Salmondo šalininkų, dalyvaujančių kampanijoje „Yes Scotland“ („Taip, Škotija“), ar nepriklausomybės priešininkų, šiurpstančių vien nuo minties apie atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės? Tai paaiškės netrukus – rugsėjo 18 d.

Kol kas atrodo, kad Škotija pasiliks ten, kur yra – Didžiosios Britanijos sudėtyje. Bent jau tokius referendumo rezultatus prognozuoja gyventojų apklausos. Mat nepriklausomybės šalininkų stovykla pagal populiarumą nuo jos priešininkų atsilieka apie 14 procentinių punktų – tokius rezultatus rodo naujausia agentūros „YouGov“ apklausa, prieš kelias savaites atlikta dienraščio „The Times“ užsakymu. Šio tyrimo duomenimis, 43 proc. respondentų balsuotų už Škotijos pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės, tačiau 57 procentai pasisakytų prieš tokį žingsnį.

Vis dėlto atsiskyrimo idėjos šalininkai nenuleidžia rankų ir tikisi, kad rezultatai referendumo dieną bus palankūs jiems. Tačiau kas tokiu atveju laukia pačios Škotijos ir kokią žinią laimėtas referendumas pasiųstų kitose šalyse separatizmo dvasios neprarandančių regionų?

Nepriklausomybė: už ir prieš

Pasak Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono, Škotijai pasilikti Jungtinės Karalystės sudėtyje yra kelios svarbios priežastys: tai didesnė šalies ekonominė galia, reikšmingesnė tarptautinė įtaka, ryšiai tarp žmonių ir kultūrų.

Be to, škotai perspėjami: pasirinkę savarankišką kelią, jie gali netekti privilegijos kaip savo valiutą naudoti svarus sterlingų ir turėtų tapti euro zonos nariais. Be to, tektų keisti valstybės valdymo mechanizmą, nes Škotijoje nebegaliotų Didžiosios Britanijos įstatymai. O kur dar nauja mokesčių sistema, tarptautinės prekybos pokyčiai, gresiantis nedarbas ir kitos galimos negandos.

„Žinoma, Škotija yra labai daug pasiekusi medicinos, pramonės, mokslo ar meno srityse, ir jos kultūra, kaip ir ekonomika, yra neabejotinai reikšminga. Tačiau visko, ko Škotija pasiekė, ji pasiekė būdama Didžiosios Britanijos dalis, todėl škotai turėtų didžiuotis būdami Jungtinėje Karalystėje, – įsitikinęs šiuo metu Australijoje dirbantis Škotijos verslininkas Davidas Knoxas. – Gyvenu Australijoje, bet mano tėvai gyvena, o dukra studijuoja Glazge. Puikiai suprantu, kas ten vyksta, ir tikiuosi, kad škotai referendume priims teisingą sprendimą“, – tautiečius nebėgti iš Didžiosios Britanijos sudėties ragina verslininkas.

Užtat separatistinėms idėjoms pritariantys škotai galvoja visiškai kitaip. Ir skaičiai – jų pusėje. „Škotijos BVP vienam gyventojui gerokai lenkia Prancūzijos BVP. Tiesa, jei minusuotume pajamas iš naftos ir dujų, Prancūzija pagal šį rodiklį pirmautų. Bet Škotai vis dar lenktų Italiją“, – rašoma dienraštyje „Financial Times“.

Be to, nedarbas Škotijoje šiuo metu panašus kaip visoje Didžiojoje Britanijoje, neviršija 6,6 proc., ir esą nėra rimtų priežasčių manyti, kad jis padidėtų atsiskyrus. O štai fiskalinis deficitas net gerokai mažesnis nei visos Didžiosios Britanijos, o užsienio investicijos Škotijoje 2012–2013 m. (vertinant pagal įgyvendintų projektų skaičių) buvo panaudotos gerokai efektyviau.

Nepriklausomybės šalininkai įsitikinę, kad šie rodikliai dar pagerėtų, nes, būdama sudėtinė Didžiosios Britanijos dalis, Škotija esą neišnaudoja viso savo ekonominio potencialo. „Jungtinės Karalystės ekonomikos politika yra vienareikšmiškai naudinga Londonui ir, priešingai, visiškai nepalanki regionams“, – skelbiama 2013 m. studijoje, kurią atliko pelno nesiekianti organizacija „Jimmy Reid Foundation“.

Ekonomistas Chicas Brodie įsitikinęs, kad Škotija buvo nustumta nuo „naftos lovio“ dar devintajame dešimtmetyje: tuo metu Gynybos ministerija uždraudė naftos paieškas prie šiaurinių Škotijos krantų. Jei tik Škotija taps nepriklausoma valstybe, ji vėl galės naudotis pelnu iš savo pakrantėse išgaunamos naftos.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m