Kitąmet Vokietija plačiai atvers duris emigrantams iš kitų ES šalių. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir Danija imsis priešingos taktikos. Taigi kitąmet Europoje migracijos srautai gali keistis gana nepamatuotai.

“Manau, kad kitais metais darbo ieškoti vyksiu į Vokietiją. Girdėjau, kad ten bus net geresnės sąlygos įsidarbinti negu Didžiojoje Britanijoje, daugiau laisvų darbo vietų, be to, jų ir ekonomika labiau auga”, – planuoja šiuo metu Didžiojoje Britanijoje drabužių pardavėja dirbanti Jūratė Kaminskaitė.

Ši mergina – lyg savotiškas rodiklis, kur plūsta didžiausi emigrantų srautai, nes yra linkusi keisti gyvenamąją šalį ir ieškoti darbo ten, kur jo susirasti lengviausia. Čia svarbu paminėti, kad Jūratė yra dirbusi Airijoje ir Ispanijoje, o iš Didžiosios Britanijos ketina patraukti į Vokietiją.

Matyt, ne be reikalo.

Priminsime, kad nuo kitų metų gegužės Vokietija ir Austrija nustos taikyti bet kokius suvaržymus atvykusiesiems dirbti iš naujųjų Europos Sąjungos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos, taip pat iš Lenkijos ir Čekijos.

Aptariamos dvi valstybės (iš dalies ir Didžioji Britanija) buvo vienintelės, kurios iki šiol naudojosi ES numatyta teise septynerius metus, nuo 2004-ųjų iki 2011-ųjų, savo nuožiūra riboti atvykstančios darbo jėgos srautus.

Kitąmet lietuviams, latviams ir kitiems darbo Austrijoje ar Vokietijoje ieškoti sumaniusiems naujųjų ES šalių piliečiams nebereikės rūpintis darbo leidimais ir kitais formalumais. Prognozuojama, kad dėl to imigrantų skaičius Vokietijoje ir Austrijoje išaugs stulbinamai.

Juk panašiai atsitiko ir su tomis šalimis, kurios savo darbo rinkas atvėrė ankstesniais metais. Štai iš karto po narystės ES Lietuvos piliečiams savo darbo rinkas atvėrė Jungtinė Karalystė, Airija ir Švedija; nuo 2006 m. – dar ir Ispanija, Portugalija, Graikija, Suomija; nuo 2006 m. vasaros – Italija, o nuo 2007 m. gegužės 1 d. – Nyderlandai.

Statistika rodo, kad tai tiesiogiai lėmė emigrantų destinacijas. Pavyzdžiui, nuo 2004-ųjų daugiausiai emigrantų vyko į Airiją ir Didžiąją Britaniją, nuo 2006–ųjų išpopuliarėjo Ispanijos kryptis, nuo 2007-ųjų nemažai lietuvių patraukė į Nyderlandus. Dabar lietuviai ir kiti Rytų europiečiai ienas pakreips į Vokietiją.

Emigrantų srautų persiskirstymas

Tačiau apribojimų panaikinimas Austrijoje ir Vokietijoje – ne vienintelė priežastis, kodėl Europoje galima laukti emigrantų srautų persiskirstymo.

Vokietija apskritai pasiryžusi kuo plačiau atverti duris ES šalių emigrantams, tad galima tikėtis, kad į ją ims plūsti ne tik lietuviai ar latviai, bet ir kitų Europos šalių gyventojai. Ir štai kodėl: Europos bendardarbiavimo organizacija (EBO) paskelbė išvadą, kad Vokietijai dramatiškai trūksta darbo jėgos, tad skatinti imigraciją jai esą vienintelė išeitis.

Paaiškėjo, kad Vokietija yra paskutinė tarp visų industrinių valstybių pagal atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų dirbti santykį. Jei niekas nesikeistų, jau po 10 metų išvykstančiųjų dirbti svetur Vokietijoje būtų 75 proc. daugiau nei atvykstančiųjų.

Itin Vokietijai stinga aukštos kvalifikacijos specialistų. Ekonomikai augant (o šiemet plėtra sieks 3,4 proc.), kai kuriuose ekonomikos sektoriuose atsirado rimtas specialistų trūkumas. Štai vien IT, telekomunikacijų ir naujosios medijos sąjunga paskelbė, kad šiam sektoriui šiandien trūksta maždaug 28 tūkst. specialistų, o konsultacijų bendrovė “McKinsey” prognozuoja, kad 2020-aisiais visoje šalyje trūks jau 2 mln. specialistų.

Vokietijos įdarbinimo agentūros vadovas Frankas J.Weise’as paguosti neturi kuo. “Tarp bedarbių nėra specialistų, atitinkančių darbdavių keliamus reikalavimus, tad bent jau kol kas vienintelė išeitis patenkinti darbo rinkos poreikius – pasikviesti specialistų iš užsienio šalių”, – aiškina vadovas.

EBO Vokietijai šiuo atveju siūlo taikyti Kanados patirtį – sudaryti kuo palankesnes sąlygas į šalį atvykti aukščiausios kvalifikacijos specialistams. Į šiuos žodius veikiausiai bus įsiklausyta. Netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, anksčiau pasisakiusi už imigracijos mažinimą, sutinka, kad Vokietija turi tapti patrauklia destinacija užsienio “smegenims”.

Jungtinė Karalystė pasirinko kitokią taktiką

O štai Didžioji Britanija planuoja imtis visiškai kitokios taktikos. Šiuo metu emigrantais čia nesidžiaugiama, tad šalis ketina daryti viską, kad atvykėlių imtų mažėti. Ir tai daryti siekia netgi radikaliais būdais.

Lapkričio pradžioje patvirtintas imigracijos stabdymo planas, kurio esmė – riboti studentų ir kvalifikuotų darbininkų srautus. 2011–2012 m. Didžioji Britanija įsileis iki 25 proc. mažiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir tiek pat sumažins atvykstančių studentų skaičių. Ir tai galios ne tik atvykėliams iš ne ES šalių, bet ir europiečiams.

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos universitetai bus priversti taikyti priimamų užsienio studentų limitą. Mat iki šiol kasmet į Didžiąją Britaniją studijuoti atvyksta apie 320 tūkst. studentų iš viso pasaulio. Taigi vyriausybė sumanė, kad šį skaičių derėtų sumažinti bent trečdaliu.

“Tikslas – priimti tik pačius geriausius studentus ir tik į geriausius šalies universitetus, o ne visus norinčius, ypač tuos, kurių tikslas – pasimokyti tik dėl formalumo, o po studijų likti šalyje”, – informuoja Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretoriatas.

Tas pats planuojama ir su atvykstančiaisiais dėl darbo. Nors šiuo atveju riboti ES gyventojų, kuriems nereikia vizų, Didžioji Britanija neturi galimybių, tačiau leidimai dirbti ir gyventi bus suteikiami tik su sąlyga, kad specialisto pajamos bus ne mažesnės nei 40 tūkst. svarų sterlingų per metus. “Vadinasi, atvyks tik labiausiai patyrę, o ne tiesiog pecialistai arba vadybininkai”, – prognozuoja politikai.

Be to, jau netrukus bus radikaliai sugriežtinta pilietybės suteikimo atvykėliams tvarka. Iki šiol kasmet pilietybę gaudavo po 120 tūkst. specialistų ir universitetų studentų, dabar šis skaičius gali sumažėti perpus.

Beje, tuo nepatenkinti tiek universitetai, tiek Didžiosios Britanijos darbdaviai. Pirmieji skundžiasi, kad bus sugriauta Jungtinės Karalystės, kaip šalies, užsienio studentams teikiančios aukščiausio lygio išsilavinimą, reputacija, nes dabar čia mokysis daugiausia tik “savi”. O darbdaviai piktinasi, kad norėdami “gauti” gerą specialistą iš užsienio, bus priversti mokėti labai didelį atlyginimą, tad jiems teks rinktis prastesnį ir pigesnį vietos darbuotoją, nei žvalgysis svetur.

Regis, panašiai elgsis ir danų darbdaviai, o danų jaunikiai liausis ieškoję žmonų iš užsienio. Mat Danijos mažumos vyriausybė pritarė populistinio dešiniojo judėjimo idėjai, esą reikia toliau griežtinti imigracijos taisykles, nors jos ir taip laikomos kaip vienos griežčiausių ES.

Pavyzdžiui, nuo kitų metų Danijos piliečių sutuoktiniai užsieniečiai, pageidaujantys nuolat gyventi šalyje, privalės ne tik mokėti didesnius mokesčius nei danai, bet ir būti atitinkamo išsilavinimo, gerai mokėti danų kalbą.

Beje, kuo jaunesnis sutuoktinis, tuo jam keliami didesni reikalavimai: pavyzdžiui, kad gautų leidimą nuolat gyventi šalyje, jauna užsienietė, ištekėjusi už dano, privalės turėti aukščiausią pripažinto užsienio universiteto įvertinimą ir mažiausiai 2,5 metų darbo užsienyje arba dvejų metų kvalifikuoto darbo Danijoje patirtį.