Ispanija, Lietuva, Serbija ir Prancūzija – tai šalys, kurių rinktinės turi daugiausiai šansų užkopti ant Europos krepšinio čempionų pakylos.
Šių dienų tautų karai vyksta jau ne mūšio lauke, o futbolo aikštėse ar krepšinio arenose, ir nors jų metu liejamas ne kraujas, o prakaitas, tai pati tikriausia kova iki paskutinio atokvėpio, didžiulis emocijų mūšis, kurio pralaimėti nenori niekas.
Europos krepšinio čempionatas – tai mūšis, kurį Lietuva, galima sakyti, privalo laimėti. Bent jau trys milijonai lietuvių tuo šventai įsitikinę. Dar niekada mūsų lūkesčiai nebuvo tokie dideli, kaip dabar, Lietuvai antrą kartą istorijoje tapus Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininke.
Statyti už mūsiškių naujojoje Kauno arenoje jau nukarūnuotą Ispaniją bei čempionato šeimininkę Lietuvą ragina net didžiausios pasaulio lažybų bendrovės. Kone visų lažybų bendrovių skelbiamose koeficientų lentelėse pirmauja Ispanija, Lietuva, Serbija ir Prancūzija. Bet ar išties pagrįsti mūsų lūkesčiai?
Emocijos gali ir pakylėti, ir sužlugdyti
“Be abejo, lietuviai su ispanais yra šio čempionato favoritai, – neabejoja krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. – Tokį vertinimą lemia rinktinių sudėtys – kai komandoje matai NBA žaidžiančius krepšininkus ar Eurolygos lyderius, žinoma, kad reitingai kyla. Tačiau svarbu ir tai, kad esame šio krepšinio čempionato šeimininkai. Tai didžiulė emocinė parama žaidėjams ir to negalima neįvertinti.”
Legendinis lietuvių krepšininkas ir nacionalinės rinktinės treneris Valdemaras Chomičius, stebėjęs Lietuvos ir Ispanijos draugiškas rungtynes naujojoje Kauno “Žalgirio” arenoje, sako, kad nuotaika buvo stulbinama. Apie tai po varžybų kalbėjo ir krepšininkai: Šarūną Jasikevičių ir kitus užbūrė sirgalių emocijos.
Tačiau rinktinės strategams šalyje kilęs neregėtas ažiotažas kelia daugiau nerimo, nei teikia džiaugsmo. Rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai dirbti būtų gerokai lengviau, jei dėmesys nebūtų toks didelis. K.Kemzūra puikiai supranta, kad rinktinė patiria didžiulį spaudimą, o kilęs ažiotažas gali ne tik pakylėti, bet ir pakenkti. Todėl viena svarbiausių K.Kemzūros užduočių bus padėti krepšininkams kiek įmanoma atsiriboti nuo nuotaikų, šėlstančių už aikštelės ribų.
“Emocijos, vėliavos, mūsų troškimas laimėti – visa tai puiku. Kai visi kartu giedame Tautišką giesmę, tai tikrai jaudina ir to reikia. Tik nereikia pamiršti svarbiausio dalyko – dirbti. Turime suprasti, kad norint laimėti vien palaikymo nepakaks”, – tvirtina K.Kemzūra, pridurdamas, kad jei Lietuvos rinktinę lydės sėkmė, sirgalių emocijos turėtų krepšininkus dar labiau pakylėti. Todėl ypač svarbios bus pirmosios rungtynės. Belieka viltis, kad jos baigsis pergalėmis, o ne pralaimėjimo kartėliu.
V.Chomičius, prisimindamas save krepšinio aikštelėje, sako sugebėdavęs visiškai nieko negirdėti, net jei tuo metu tūkstančiai aplink švilpdavo. Tai krepšininko profesionalumo įrodymas. “Mums tai turi būti eilinės varžybos”, – dėsto V.Chomičius.
Vis dėlto aplinka daugiau ar mažiau veikia daugumą krepšininkų, labiausiai – jaunus žaidėjus. “Tai lyg papildomas svarmuo ant štangos, papildoma našta, ypač treneriams”, – mano buvęs rinktinės strategas Antanas Sireika.
Galime daug, tik reikia ištaisyti klaidas
Taigi būti Europos krepšinio čempionato šeimininkais – ne tik didžiulis pranašumas, bet ir iššūkis, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime tuo pasinaudoti.
Todėl kai kurie krepšinio ekspertai vis dar negali suprasti, kodėl ne visi krepšininkai sutiko žaisti rinktinėje, nors šįkart laimėti, kaip sako buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, yra daug svarbiau nei kada nors anksčiau. Pasak S.Jovaišos, niekas jau nebesitikėjo rinktinėje išvysti Žydrūno Ilgausko, kuris visada rasdavo pasiteisinimų joje nežaisti, bet štai Ramūnas Šiškauskas, pašnekovo įsitikinimu, turėjo prisidėti prie rinktinės, tuolab kai traumos palaužė tokius komandos lyderius, kaip Linas Kleiza ar Jonas Mačiulis.
“R.Šiškauskas laikosi savo prieš kelerius metus duoto žodžio, kad daugiau nežais rinktinėje, tačiau mano nuomonė šiuo klausimu griežta: tai ekstra atvejis, juk krepšinio čempionatas vyksta Lietuvoje, o patirti fiasko mes tiesiog negalime, nes lūkesčiai per dideli – pastatytos naujos arenos, gyventojai rengiasi Lietuvos vėliavos spalvų drabužiais, važinėja išpuoštais automobiliais, vyksta šitiek renginių. Tad atstovauti savo šaliai – kiekvieno krepšininko šventa pareiga”, – neabejoja S.Jovaiša.
Kita vertus, į rinktinę netikėtai grįžo Darius Songaila ir Š.Jasikevičius. Treneris R.Paulauskas neabejoja, kad Š.Jasikevičius bus vienas rinktinės lyderių ir sėkmingai pakeis traumuotą L.Kleizą. “Pernai pasaulio krepšinio čempionate L.Kleiza pelnė taškus sunkiausiais rinktinei momentais, o šiemet tai pereina į Š.Jasikevičiaus rankas – aštrūs perdavimai, žaidimo du prieš du formavimas”, – sako R.Paulauskas.
Kad Lietuvos rinktinė turi visus šansus laimėti didžiausią Europoje krepšinio mūšį, niekam nekyla abejonių. Net jei kol kas jos žaidimas dar tik įsibėgėja, o šis čempionatas, kaip teigia ekspertai, išsiskirs itin stipriomis komandomis. Pavyzdžiui, favorite laikoma Ispanijos rinktinė sudaryta vien iš ryškiausių krepšinio žvaigždžių. Silpnesnės tik Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Portugalijos rinktinės.
“Tai bus vienas stipriausių čempionatų. O ką mūsų rinktinė gali, ji jau parodė praėjusių metų pasaulio čempionate. Gal ji dabar ir nerodo tokio žaidimo, kokio tikimės, bet ji dar ir neturi to daryti. Manau, per čempionatą galime tikėtis panašaus žaidimo, kaip buvo per rungtynes su ispanais, tik dar labiau patobulinto”, – viliasi krepšinio treneris Darius Maskoliūnas.
“Mes galime laimėti, tik turime sustyguoti žaidimą, pašalinti klaidas. Mano didžiausias noras – kad vyrai žaistų visu šimtu procentų ir kiekvienas parodytų, ką iš tikrųjų gali”, – antrina V.Chomičius.
Specialistai pripažįsta, kad kol kas rinktinės braižas dar tik formuojasi, o krepšininkų žaidimas keičiasi kone kiekvieną savaitę. Didžiausias mūsų rūpestis – šlubuojanti gynyba, kamuolių atkovojimas ir daromos klaidos. Tai dalykai, kuriuos reikia skubiai taisyti, ir rinktinės vedlys K.Kemzūra tai puikiai žino.
Kita vertus, kur kas geriau, kai krepšininkai geriausią formą pasiekia per patį čempionatą, bet ne sublizga draugiškose rungtynėse, o tada perdega. Tokio scenarijaus Lietuvos rinktinei ir linkima.