Vokietija ėmė rimtai svarstyti federacinės Europos projektą, kuris galbūt galėtų galutinai įveikti euro zonos skolų krizę, tačiau pakeistų pagrindinius iki šiol Europoje galiojusius valstybių suverenumo principus.
„Bendros valiutos projektas yra raktas į federacinę Europą“, – yra sakęs buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Johnas Majoras, kurio tuometinė idėja šiuo metu ima pildytis pažodžiui.
Europos lyderiai, regis, vis didesniu greičiu juda ambicingo ir prieštaringai vertinamo federalinės euro zonos plano link. Ateinančios kelios savaitės šiuo klausimu gali būti lemiamos, nes jos lemiamos gali tapti ir bendrai euro zonos valiutai – eurui.
Kad ši valiuta būtų išsaugota, Prancūzijos vyriausybė ir Europos Komisija išreiškė stiprią paramą naujai euro zonos bankų sąjungai, o tai iš esmės reiškia federalinės euro zonos sukūrimą. Na, o turint omenyje tai, kad ir visos kitos ES šalys įpareigotos įsivesti eurą, vos tik atitiks keliamus reikalavimus, galima sakyti, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel prabilo apie Europos federacijos projektą.
Planuojama, kad į vieną „katilą“ būtų sujungtos visos nacionalinės skolos ir turimi bankų įsipareigojimai. Mainais už tai euro zonos vyriausybės atiduotų savo biudžeto ir fiskalinės politikos suverenitetą centrinei euro zonos institucijai.
Mainais už išsaugotą eurą Berlynas reikalauja labai didelių kompromisų: sujungti euro zonos šalis į politinę sąjungą, pavedant visus svarbiausius sprendimus Briuseliui ir Europos Teisingumo Teismui.
Gludinamos detalės
„Įtakingasis ketvertas“ – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkas, Europos centrinio banko vadovas ir 17 Europos finansų ministrų birželio pabaigoje vyksiančiame susitikime rengiasi pateikti galutines tokio euro zonos fiskalinės sąjungos plano detales.
„Negalite reikalauti euroobligacijų, bet kartu nesiruošti kitam Europos integracijos žingsniui, – aiškina Vokietijos kanclerė. – Kitaip mes nesustiprinsime valiutos ir niekas iš šalies mums nebeskolins jokių pinigų.“
O štai naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre’as Moscovici tikina, kad tik federalinė euro zona ir naujos taisyklės leistų turimus gelbėjimo fondus panaudoti tiesiogiai griūvantiems bankams, nes pagal dabar galiojančias taisykles fondų lėšos gali būti skiriamos tik pagalbos besikreipiančioms vyriausybėms, o šios tada jau savo nuožiūra gautus pinigus gali naudoti bankų gelbėjimui.
Per savo pirmąjį vizitą į Briuselį P.Moscovici paragino keisti šias taisykles, nes tai dabar esąs esminis klausimas. Be to, jo nuomone, tokia fiskalinė sąjunga būtų labai naudinga ir gyventojams, mat euro zonos bankų sąjunga pati prisiimtų atsakomybę už žlungančius bankus, kartu tai užtikrintų indėlininkų santaupų saugumą visose 17-oje eurą įsivedusių šalių.
Kritikai bijo Europos žlugimo
Tokie planai sulaukia ir nemažai kritikos. Pavyzdžiui, Vokietijos planams kurti federacinę sąjungą priešinasi vienas euro kūrėjų Joschka Fischeris, buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras. Jis įspėja, kad jo šalis rizikuoja sunaikinti ne tik save, bet ir Europą, ir taip nutiktų jau trečią kartą per šimtmetį. Jo nuomone, A.Merkel turi vos kelis mėnesius ateiti į protą ir išgelbėti Europą nuo savo pražūtingo plano. „Vokietija jau du kartus sugriovė Europą XX amžiuje. Būtų tragiška ir ironiška, jei susivienijusi Vokietija, šįkart taikiomis priemonėmis ir su geriausiais ketinimais, vėl paverstų Europą griuvėsiais“, – rašo J.Fischeris viešame laiške Vokietijos kanclerei.
Federacinės Europos idėja, kurios link stumia merdintys pietinių valstybių, ypač Ispanijos, bankai, nepatenkintas ir vienas jos „kaltininkų“ – Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy. Jis tikisi išvengti visuotinio euro zonos gelbėjimo projekto, nes tai gresia itin griežtais reikalavimais ir suvereniteto praradimu. Jo pusėje – ir Europos finansinių reikalų komisaras Olli Rehnas, atsargiai užsimindamas, kad iš pradžių galbūt pakaktų tiesioginės Ispanijos bankų rekapitalizacijos.
Na, o didžiausio Ispanijos banko „Santander“ vadovas Emilio Botinas ragina rasti trečią kelią tarp dabar galiojančių taisyklių, numatančių, kad bankai gelbėjami ne tiesiogiai, o tik per vyriausybes, ir ketinimo sujungti visus euro zonos bankus į vieną, priverčiant juos prisiimti atsakomybę už visus tolesnius finansinius sprendimus ir neužkraunant šio galvos skausmo valstybėms. Šis bankininkas siūlo padaryti Ispanijos bankams išimtį ir suteikti jiems tiesioginę ES fondų paramą.
Tačiau padaryti išimtį Ispanijai ir dėl jos pakeisti fondų lėšų skyrimo tvarką apeinant vyriausybes ir paremiant bankus tiesiogiai – labai rizikinga, nes tokios pačios tvarkos greičiausiai bemat užsimanytų ir Airijos bei Portugalijos bankai. O trys išimtys iš vienos taisyklės reiškia, kad taisyklė iš esmės nebegalioja.
Juolab kad ir bankų prašomos sumos yra įspūdingos. Analitikų vertinimu, Ispanijos bankams šiuo metu stinga 100 mlrd. eurų, o Portugalijos vyriausybė jau yra pareiškusi, kad trims šalies bankams – „Millenium“, BPI ir valstybei priklausančiam „Caixa Geral de Depositos“ reikalinga 5,8 mlrd. eurų finansinė injekcija.