Sausio 5 d., pirmadienį, Europos Komisija (EK) akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė prieštaravimo pareiškimą, kuriame reiškiami įtarimai dėl ribojamos konkurencijos Lietuvos ir Latvijos geležinkelių rinkose.

EK susirūpinimą kelia tai, kad dar 2008 m. „Lietuvos geležinkeliai“ pirma sustabdė eismą, o po mėnesio išmontavo Lietuvą ir Latviją jungiančius geležinkelio bėgius, užkirsdami kelią suinteresuotiems asmenims naudotis kitų geležinkelių įmonių teikiamomis krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Latvijos paslaugomis.
Gavus skundą 2011 m. atlikti patikrinimai bendrovės patalpose, o 2013 m. kovą pradėta oficiali antimonopolinio veiklos tyrimo procedūra. Bylos nagrinėjimo metu „Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą EK teikė paaiškinimus, tvirtindami, kad Rengės geležinkelio išardymas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių ir vykdomas siekiant išvengti didelio masto incidentų dėl šio ruožo kritinės būklės.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ praneša, kad „visa apimtimi įgyvendins savo teisę į gynybą, pasinaudodama visomis galimomis teisėtomis priemonėmis įrodinėjant savo veiksmų teisėtumą ir atitikimą ES konkurencijos teisei“. Per aštuonias savaites bendrovė ruošiasi pateikti prieštaravimus bei papildomus įrodymus EK dėl atliktų veiksmų teisėtumo. Jei EK vis dėlto atmestų šiuos argumentus ir nuspręstų skirti sankcijas, „Lietuvos geležinkeliai“ kreiptųsi į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą.

Jei po to, kai bendrovė išnaudos savo gynybos teisę, EK nuspręstų, kad užtenka įrodymų dėl pažeidimo įvykdymo, „Lietuvos geležinkeliai“ privalėtų sustabdyti tokį elgesį, atitaisyti situaciją, be to, bendrovei grėstų bauda iki 10 proc. jos metinės apyvartos.

Pabrėžtina, kad gautas EK dokumentas nėra sprendimas, o tik procedūros dalis.