Per konsultacijas, prasidėjusias kovo 19 dieną, siekiama rasti aiškų šešėlinės bankininkystės apibrėžimą prieš nusprendžiant, kaip geriausiai ją kontroliuoti.

Šešėlinė bankininkystė apima pinigų rinkos fondus (MMF), biržoje kotiruojamus fondus (ETF), rizikos draudimo fondus, finansų įmones ir kredito įmones, kurioms netaikomos bankų taisyklės.

„Daugelis institucijų, tokių kaip rizikos draudimo fondai, funkcionuoja panašiai kaip bankai, kai, pavyzdžiui, perka įmonių obligacijas ar skolina kompanijoms iš investuotojų ar savo klientų lėšų, – sakė Europos Sąjungos reguliavimo politikos ekspertas Grahamas Bishopas. – Ir jos susiduria su panašiomis rizikomis, dažnai skolinasi trumpam laikotarpiui, o skolina ilgesniam“, – sakė G. Bishopas.

Pasak Europos Komisijos nario, šešėlinė bankininkystė galėtų pasitarnauti ir „kaip naudingas alternatyvus finansavimo šaltinis, tačiau gali sukelti ir rūpesčių dėl finansinio stabilumo“, ypač baiminantis, kad panika gali persimesti į bankų ar finansų rinkų sritį. Taip yra todėl, kad šešėlinė bankininkystė dažnai finansuojama iš trumpalaikio finansavimo šaltinių, kai nuolat tyko pavojus, kad klientai gali staiga atsiimti savo lėšas.

Europos Komisijos atstovo duomenimis, šešėlinė bankininkystė sudaro atitinkamai 13 ir 15 proc. bendros bankininkystės Didžioje Britanijoje ir Vokietijoje, o JAV – 35 proc., manoma, kad ateityje ji gali toliau augti.

Konsultacijos truks iki šių metų birželio 1 dienos.