Kodėl ES fondai 2007-2013 m. ženkliai paaugino Lietuvos pajamų vidurkį, bet socialinės atskirties nemažino. Ar tokios tendencijos išliks ir toliau?

Lietuviški paradoksai: 2007-2013 m. ES finansavimo laikotarpiu  BVP vienam Lietuvos gyventojui pakilo nuo 62 iki 74 proc. ES vidurkio, tačiau ir socialines pašalpas gaunančiųjų padaugėjo nuo 36,6 tūkst. (1,1 proc. šalies gyventojų) 2007 m.  iki 190 tūkst. (6,5 proc. gyventojų) 2013 m., o krizės metais net iki 221,9 tūkst., kas sudarė 7,4 proc. visų gyventojų.

Didžiulę socialinę atskirtį rodo ir pajamų netolygumas: atotrūkis tarp 20 proc. didžiausias ir 20 proc. mažiausias disponuojamąsias pajamas gaunančių gyventojų Lietuvoje – net 5,3 karto, o prieš kelerius metus net buvo didžiausias ES (7,3 karto). Palyginimui, turtingose ir demokratiškose šalyse jis kur kas mažesnis, pavyzdžiui, Norvegijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje 3,2-3,7.

VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” (ESTEP) neseniai baigto tyrimo, analizavusio ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. poveikį gyvenimo kokybei ir socialinės atskirties mažinimui, išvada atitinka atotrūkį rodančią statistiką: tiems, kas tiesiogiai dalyvavo ES finansavimo projektuose, tai gana ženkliai pagerino gyvenimo sąlygas. Tačiau makrolygiu pokyčiai mažinant socialinę atskirtį, skurdą menki.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m