ES panaikino genetiškai modifikuotų kultūrų importui taikytus suvaržymus. dabar kiekviena ES narė esą galės pati apsispręsti, ar jas įsileisti. Tačiau sukontroliuoti tokių augalų plitimo – neįmanoma.

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga po šešerių metų blaškymosi apsisprendė: į Bendrijos šalis nuo šiol dešimt metų bus leidžiama importuoti šešias genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis, naudojamas gyvulių pašarams, nors kiekviena ES šalis galės pati nuspręsti, uždrausti ar leisti tokius javus auginti savo teritorijoje.

Tokią išeitį pasiūliusi Europos Komisija manosi išsprendusi daugelį metų netilusius ginčus tarp šalių, gynusių genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) importą, ir tų, kurios tokiems ketinimams priešinosi.

Štai Europos Komisijos atstovas Rogeris Waite’as sprendimą leisti importuoti šiuos kukurūzus liaupsina ir vadina išėjimu iš aklavietės.

Patenkintas ir Lietuvos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Pasak jo, naujoji tvarka ES narėms suteiks daugiau laisvės ir šios galės lanksčiau priimti sprendimą, atsižvelgdamos į vietos, regionų ir nacionalinius ypatumus. O Lietuvai dėl to esą nereikia nė trupučio nerimauti – mūsų šalis GMO auginimo klausimais ir toliau ketina laikytis ypač atsargios pozicijos.

Išplis po visą Europą

Tačiau skeptiškai nusiteikusieji genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu nesijaučia ramūs. Jų tikinimu, GMO keliamų grėsmių tyrimų Europoje gerokai per mažai, o entuziazmo tokius organizmus įteisinti – gerokai per daug. Ypač pastaruoju metu.

Štai dar metų pradžioje britų žurnalistams pavyko gauti dokumentus, kurie sukėlė tikrą skandalą, mat paaiškėjo, kad palankumu GMO garsėjantis EK prezidentas Jose Manuelis Barroso slapta ragino visus 27 ES narių vadovus kuo greičiau panaikinti genetiškai modifikuotų grūdų auginimo ir prekybos suvaržymus Bendrijos teritorijoje.

Be to, dar šių metų kovą ES leista auginti vienos rūšies bulves, o prieš porą metų palaiminta maistui ir pašarui skirta genetiškai modifikuota sojų pupelių atmaina, nors per dešimt metų nuo 1998-ųjų, kai pirmą sykį ES įteisino vienos rūšies kukurūzus, jokių kitų GM augalų nebuvo leidžiama nei auginti, nei naudoti.

Ir nors tvirtinama, kad pastaruoju metu vis dažniau ES įteisinami GMO greičiausiai nėra pavojingi, tuo nėra įsitikinę net mokslininkai.

Pavyzdžiui, apie maistui neva tinkamas sojų pupeles, kurias sukūrė Vokietijos grupė “Bayer CropScience” ir kurių oficialus pavadinimas yra A2704-12, Europos maisto saugos tarnyba 2007 m. atsargiai pranešė, esą jos “neturėtų daryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai”.

Tačiau tai maistui gaminti sukurta kultūra, ir dėl jos baiminamasi kur kas mažiau nei dėl jau minėtos bulvių “Amflora” atmainos, kurią sukūrė chemikalų gamintoja BASF. Ne maistui. Tam, kad būtų išgaunama kuo daugiau krakmolo, naudojamo, pavyzdžiui, popieriaus pramonėje. Bet ar tokia bulvė tikrai negali atsidurti ant europiečių stalo?

Atsakymas paprastas: iš pradžių ne. Kol atsitiktinai nesusikryžmins su kitomis bulvėmis kituose laukuose. O tada jau nei austrai, nei italai, kurie atsisakė leisti tokias bulves kultivuoti, nieko negalės padaryti. Sakytume, gal nieko bloga. Bet tyrimai atskleidė, kad vartojant tokią bulvę maistui ar pašarams įgyjamas imunitetas kai kuriems antibiotikams. Jei tiksliau – į šių bulvių DNR yra įterptas genas nptII, o jis savo ruožtu sukuria atsparumą plataus profilio antibiotikui “kanamycinum”. Paprastai tariant, genas, kuris nesunkiai gali prasibrauti ir į žmogaus DNR, padaro organizmą pažeidžiamą ligoms, gydomoms šiuo antibiotiku.

Genetiškai modifikuoto maisto rėmėjai sako, kad net ir tuo atveju baimintis nėra reikalo. Atseit JAV 90 proc. visų sojų pupelių ir dauguma suvartojamų bulvių yra modifikuotos. Pabrėžiama, kad ir Europoje modifikuotus kukurūzus jau seniai augina ta pati Austrija, Italija, Vengrija, Prancūzija, Graikija, Vokietija ir Liuksemburgas – ir dar niekam nekilo joks rimtas pavojus.

Tačiau GMO atžvilgiu skeptiškai nusiteikę mokslininkai retoriškai klausia: kas gali paneigti, kad toks pavojus vieną dieną nekils? Ir tada jau nepadės jokie skubūs GMO importo draudimai – šios kultūros pačios, be jokių leidimų, augs visos Europos laukuose.