Europos parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis su oficialiu klausimu kreipėsi į Europos Komisiją dėl galimai neteisėto Europos Sąjungos neveikimo, suvienodinant tiesiogines išmokas ES šalių ūkininkams.
Anot Z. Balčyčio, 2002 m. spalio 24-25 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtintos išvados dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir nustatytas konkretus jų suvienodinimo tvarkaraštis.
Remiantis šiuo tvarkaraščiu, jau 2007 m. turėjo būti pasiektas 40 proc. ES tiesioginių išmokų ūkininkams vidurkio rezultatas, 2011 m. jis turėjo sudaryti 80 proc., o 2013 m. naujųjų ES šalių tiesioginių išmokų dydis turėjo pasiekti 100 proc. ES vidurkio. Šiuo metu realus suvienodinimas Lietuvoje siekia tik apie 57 proc. , o Latvijoje sudaro vos 33,3 proc. ES vidurkio.
Europarlamentaro teigimu, šie skaičiai, rodo, kad 2002 m. Europos Tarybos sprendimo dėl išmokų suvienodinimo yra nesilaikoma.
„Tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo modelis, kurį ateinančiam finansiniam 2014-2020 metų laikotarpiui siūlo Europos Komisija, numato, kad išmokos naujųjų ES šalių narių ūkininkams nepasieks ES vidurkio ir iki 2020 m.,”- sako Z. Balčytis.
„Prašau Europos Komisijos atsakyti, kodėl nebuvo laikomasi Europos Vadovų Tarybos nustatyto tvarkaraščio dėl tiesioginių išmokų vienodinimo, o pagal naujai siūlomą modelį ateinančiam finansiniam laikotarpiui, apskritai, šis procesas nukeliamas neribotam laikui,“ – klausiama Europos parlamentaro rašte Europos Komisijai.
Europos parlamentaro nuomone, ženkliai mažesnės tiesioginės ES išmokos naujųjų ES šalių ūkininkams yra labai žalingos nes, užkerta kelią minėtoms valstybėms narėms vienodomis sąlygomis konkuruoti ES žemės ūkio rinkoje, silpnina šių šalių ekonomikos pajėgumus ir mažina jų žemės ūkio sektoriaus vystymosi perspektyvas.