Europoje bręsta idėja įkurti savą valiutos fondą, kuris ne tik skolintų pinigus jų pristigusioms euro zonos šalims, bet ir taptų radikaliu jų fiskalinės politikos prievaizdu.

Vokietija ir Prancūzija rengia naują projektą – steigti alternatyvą Tarptautiniam valiutos fondui, kuri vadintųsi Europos valiutos fondas. Ši nauja institucija būtų skirta tik euro zonos valstybėms, siekiant užtikrinti bendrą visų jų stabilumą ir užkirsti kelią atskirų valstybių įsiskolinimams. Paprastai tariant – sukurti instrumentą, kuris neleistų, kad pasikartotų tai, kas nutiko Graikijai.

Beje, Europos valiutos fondo idėja pirmiausia buvo iškelta Prancūzijoje dar 2008 m., bet tada buvo nurašyta kaip dar viena nereali šalies prezidento Nicolas Sarkozy “idee fixe”. Tačiau kai šiemet Graikijos premjeras Georgas Papandreou nuskrido į Paryžių prašyti užtarimo, kad galingosios ES šalys pagelbėtų Graikijai, N.Sarkozy prisiminė savo senąjį pasiūlymą ir suprato, kad jis nėra neįgyvendinama idėja.

Po šio susitikimo tiek Prancūzija, tiek kitos euro zonos valstybės ėmė spausti Vokietiją nepagailėti pinigų Graikijai, nes tai esą išgelbės ne tik šią nelaimėlę, bet ir eurą apskritai. Vokietijos atstovai suvokė, kad kitos išeities nėra: tiek jie patys, tiek prancūzai sutarė, kad geriau patys rems Graikiją, nei leis jai kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, kuris šią vargšę galutinai nustekentų sunkiai įgyvendinamais reikalavimais ir dar labiau netiesiogiai susilpnintų eurą.
Po šio sprendimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel įvertino, kaip gerai būtų turėti fondą tokiems atvejams, kad visa finansinė paramos našta nebūtų užkrauta ant kurios nors vienos šalies (šiuo atveju Vokietijos) pečių.

Bausmės ir disciplina

Kaip ir iš ko šis euro zonos fondas būtų finansuojamas, pirmasis detaliai praėjusią savaitę prakalbo Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble. Ir tai, ką jis pasakė, byloja, kad naujoji institucija bus ne tik paskolų bei paramos šaltinis, bet ir drausmintojas, atskiroms eurą įsivedusioms valstybėms be kompromisų nurodantis, kaip tvarkyti savo ekonomiką. “Aš labai palaikau stipresnį ekonominės politikos koordinavimą ES ir ypač euro zonoje”, – dėsto W.Schauble.

Iš tiesų, jei šis projektas bus įgyvendintas (o tam reikalingas galutinis Vokietijos ir Prancūzijos sutarimas), tai bus radikaliausia euro zonos valstybių kontrolės priemonė nuo pat euro įvedimo 1999-aisiais. “Tai nebus TVF konkurentas. Mums tik reikia savo fondo, kuris sujungtų tiek finansinius išteklius, tiek gerą TVF patirtį ir galėtų kištis į euro zonos valstybių ekonomiką”, – tikina W.Schauble.

Beje, kalbant apie tą gerąją patirtį turima omenyje tai, jog EVF, kaip ir TVF, pinigus skolintųsi iš tarptautinių kreditorių – kad ir iš tos pačios Vokietijos. Skirtumas tas, kad Vokietija, ne tiesiai parėmusi Graikiją, o paskolinusi pinigų EVF, juos ne šiaip atgautų, bet dar ir su procentais.

Tačiau svarbiausia – ne pinigai, o būtent toji dar griežtesnė euro zonos valstybių kontrolė. Esą daug protingiau, jei vietinis, o ne tarptautinis fondas numato bausmes prasižengėlėms. O ir tų bausmių tuomet galima prisigalvoti kitokių (ir daug didesnių bei baisesnių), nei leidžia TVF rėmai. Pavyzdžiui, tas valstybes, kurios atsisako mažinti biudžeto deficitą ar apkarpyti tam tikras išlaidas, galima įtraukti į juoduosius sąrašus prašant kitų ES veikiančių fondų paramos, laikinai uždrausti jų ministrams dalyvauti euro zonos ministrų susitikimuose ar net laikinai pašalinti iš euro zonos.
“Šios priemonės – daug efektyvesnės nei tos, kuriomis gąsdina TVF. Todėl jos turėtų daug labiau drausminti valstybes, kurios skolinsis iš EVF”, – samprotauja Vokietijos politikai, nė neslėpdami, kad EVF taps tikru euro zonos valstybių prievaizdu. Daug griežtesniu nei, tarkime, dabar yra Europos centrinis bankas.

“Financial Times” analitikai Giancarlo Corsetti ir Haroldas Jamesas atkreipia dėmesį, kad ECB neturi teisės skolinti pinigų vyriausybėms, o EVF tokią teisę turėtų. Be to, ECB negali paveikti valstybių politinių sprendimų, tuo tarpu EVF galėtų kiek tinkamas kištis į euro zonos valstybių fiskalinę politiką.

Galiausiai Europos politikos centras siūlo, kad EVF skolintų pinigus tik toms euro zonos valstybėms, kurios tuo metu atitiktų Mastrichto kriterijus, vadinasi, tie ekonominiai rodikliai, kuriuos eurą įsivedusios šalys linkusios bemat pamiršti ir kurie rūpi tik pretendentėms tapti euro zonos valstybėmis, vėl imtų veikti.