Šiandien prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Vilnių ji atskris šią popietę.

„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Su Vokietijos kanclere nuolatos bendraujame visais ES svarbiais klausimais Europos vadovų taryboje Briuselyje. Džiaugiuosi, kad šis kanclerės A. Merkel vizitas į Lietuvą, jau antras per dvejus metus, yra puiki proga iš esmės aptarti pačius aktualiausius mūsų valstybėms ir Baltijos jūros regionui klausimus ir dar labiau sustiprinti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

Trumpa A. Merkel viešnagė Lietuvoje prasidės pirmadienio popietę pasitikimo ceremonija vidiniame Prezidentūros kieme. Po oficialios nuotraukos Vokietijos kanclerė Prezidentūros Baltojoje salėje pasirašys Garbės svečių knygoje.Vėliau Mėlynojoje salėje numatytas Prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su VFR Kanclere A. Merkel.

„Bendradarbiavimas su Vokietija įgyvendinant strateginius energetinius projektus regione ir stiprinant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę yra labai svarbus Lietuvai. Susitikime aptarsime galimybes plėsti ES finansavimą Baltijos jūros regiono plėtrai”, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė Vilniuje susitiks ir su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi.

A. Merkel vizitas Lietuvoje buvo planuotas birželį, bet atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horsui Koehleriui, jis buvo atšauktas. Tuomet Lietuvos vadovei paskambinusi Vokietijos kanclerė pažadėjo, kad šiemet išpildys anksčiau duotą pažadą apsilankyti Lietuvoje.

Ši viešnagė Lietuvoje A. Merkel bus antroji. Pirmą kartą su oficialiu vizitu ji Lietuvoje lankėsi 2008 metų rugpjūtį. Tuomet kanclerė susitiko su tuomečiais valstybės ir vyriausybės vadovais Valdu Adamkumi ir Gediminu Kirkilu. Ir tuomet tai buvo antrasis Vokietijos kanclerio vizitas Lietuvoje. Pirmasis Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizitas Lietuvoje vyko 2000 metų birželį.

“Lietuvos žinios” rašo:

“Šiandien į Lietuvą atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Antras per dvejus metus jos vizitas į mūsų kraštą, anot Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Peterio Anneno, – svarbus ženklas, rodantis jo šalies vyriausybės pastangas toliau plėtoti dvišalius santykius.”

“Šiandien į Lietuvą atvyksta ilgai laukta viešnia – Vokietijos kanclerė A.Merkel. Kokia, Jūsų manymu, šio vizito reikšmė dvišaliams santykiams? Kokias pagrindines temas žadama aptarti su mūsų krašto atstovais?

- Kaip žinia, per dvejus metus tai jau antrasis Vokietijos kanclerės A.Merkel vizitas Lietuvoje. Tai labai svarbus ženklas. Jis rodo Vokietijos vyriausybės bei pačios kanclerės interesą toliau plėtoti dvišalius santykius ir aukšto lygio politinį dialogą.

Vokietija nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo patikima jūsų valstybės partnerė ir padėjėja. “Visapusiškai ir energingai rėmėme Lietuvą jai stojant į Europos Sąjungą (ES), NATO ir vykdant visas būtinas reformas tiek paskutinį praėjusio šimtmečio, tiek šį dešimtmetį.

Šiandien Vokietijos ir Lietuvos santykiai – labai artimi, intensyvūs ir įvairiapusiai. Vokietija yra antra pagal didį jūsų krašto užsienio prekybos partnerė. Atmetus Rusijos energijos tiekimą, Vokietija būtų didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Prekybos mastas tarp mūsų valstybių sudaro daugiau kaip 10 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

Dvišalis bendradarbiavimas apima ir kitas sritis: visuomeninę, kultūros, mokslo, santykius tarp mūsų valstybių žmonių. Pavyzdžiui, vien tik dėl Lietuvos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sudaryta daugiau kaip 140 oficialių sutarčių. Vokietijoje studijuoja per 1,5 tūkst. studentų iš Lietuvos. Jūsų krašte mokosi daug akademinio jaunimo iš mūsų šalies. Nemažai partnerystės ir bendradarbiavimo sutarčių sudaryta ir tarp mūsų valstybių miestų.

Taigi Vokietijos ir Lietuvos santykiai iš tiesų glaudūs ir geri. Jie daug artimesni nei galima pamanyti pavarčius mūsų abiejų šalių spaudą ar pasižiūrėjus televizijos laidas. Kaip ambasadorius labai džiaugiuosi, kad mūsų ryšiai ekonomikos, socialinėje ir kultūrinėje srityse yra tokie gyvi.

Lietuva – svarbi ES ir NATO narė. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja sprendžiant įvairius ES klausimus ir formuojant Europos ateitį. Nuomonėmis keičiamasi mūsų valstybių sostinėse, taip pat Briuselyje. Noriu pažymėti, kad Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas ES lygmeniu paremtas pasitikėjimu ir yra labai glaudus.”

- Šiuo metu Lietuva išgyvena nelengvą ekonominį laikotarpį, turime nemažai socialinių rūpesčių. Galbūt mums praverstų kokios nors Vokietijos pamokos?

- Ekonomikos krizė palietė visą Europą, nors ir skirtingai. Sunkumai, su kuriais susidūrėme, iškėlė naujų iššūkių.

Nedera viešai dalyti patarimus. Esu įsitikinęs, kad jūsų valstybės politikos ir ekonomikos formuotojai bei už tai atsakingi asmenys sugebėjo gerai išanalizuoti susiklosčiusią padėtį. Visi indikatoriai rodo, kad situacija ir Lietuvoje, ir Vokietijoje gerėja ir po truputį kyla į viršų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų valstybės po šios krizės taps ekonomiškai sustiprėjusios ir įgijusios daugiau stabilumo, žinoma, jeigu padarys reikalingas politines ir ekonomines išvadas.

- Jau nemažai laiko atstovaujate Vokietijai mūsų šalyje. Kokį įspūdį apie Lietuvą jau susidarėte? Gal pramokote šiek tiek lietuviškai?

Lietuva man labai patinka. Čia jaučiuosi kaip namuose. Jūsų kraštas man primena Vokietiją, mano tėviškę su jos gražiais miestais, miškais, upėmis ir ežerais. Vilnius – labai gražus, tikras Vidurio Europos miestas. Jo kultūrinis gyvenimas itin turtingas, o miestas turi renesanso ir baroko laikų brangenybės žavesio.”

“Vakaro žinios” praneša:

“Sakoma, kad ES yra vieninga. Tačiau tai yra mitas. Profesorius Antanas Bučas sako, jog užtenka ir šio pavyzdžio, paneigiančio tokias nesąmones: Vokietijos, garsiai pasisakiusios už Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, kanclerė A. Merkel pasisako už savų AE darbo pratęsimą.

Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A. Merkel pareiškė sutinkanti šalies AE darbą pratęsti 10-15metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo.

“Negi iš tiesų A. Merkel ir kitų Vakarų Europos valstybių vadovai mano, kad jų atominės elektrinės yra saugesnės už Ignalinos?” – klausė “Vakaro žinios” akademiko Antano Buračo.

“- Galiu pakartoti ne kartą akademiko Jurgio Vilemo, pripažinto tarptautinių mastu eksperto, nuomonę: Lietuvos AE buvo ne mažiau saugi nei vakarų Europos elektrinės. Naudotos skirtingos modifikacijos, bet su kai kuriais pataisymais – netgi saugesnės.”

”Delfi.lt“ rašo:

Prieš atvykdama į Vilnių Vokietijos kanclerė sakė, kad Baltijos šalys svarbios kuriant Europos Sąjungos partneryste su Rytų kaimynėmis. Savaitiniame savo vaizdo dienoraščio įraše Angela Merkel tikina, kad paisys ir mažesnių partnerių interesų, bet nemini dujotiekio „Nord Stream“, dėl kurio nepaisė Baltijos šalių nepasitenkinimo.

Į Lietuvos pastangas priartinti Rytų Europos šalis, tokias kaip Ukraina ar Gruzija, prie Europos Sąjungos ir NATO Berlynas visada žiūrėjo itin skeptiškai – antai NATO susitikime užpernai Vokietijos ir Lietuvos lyderiai ilgai derėjosi dėl kompromiso. Dabar, kai naujoji Lietuvos vadovė pati nebėra tokia entuziastinga dėl Gruzijos ir Ukrainos kaip jos pirmtakas, A. Merkel pabrėžia šią politikos kryptį.

„Lietuva ir Latvija taip pat yra svarbios partnerės formuojant Europos Sąjungos Rytų partnerystę. Kadangi norime gerų santykių su mūsų Rytų kaimynėmis, ar tai būtų Ukraina, Vidurinės Azijos respublikos, Baltarusija, ar Rusija.

Kaip tik santykius su Rusija, aš, žinoma, detaliai aptarsiu su derybų parteriais Lietuvoje ir Latvijoje. Norime glaudžiau bendradarbiauti su Rusija dėl saugumo. Kaip to pasiekti, suprantama, derinsime su mūsų draugais Baltijos šalyse“, – kalbėjo A. Merkel.

Bet Vokietija neatsižvelgė į Baltijos šalių prieštaravimus dėl dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos tiesimo Baltijos jūros dugnu, o ir dėl saugumo – būtent draugiškoje Vokietijoje Rusijos prezidentas pristatė planą dabartines saugumo organizacijas, tokias kaip NATO, užgožti naująja „Europos saugumo architektūra“, kur Rusija turėtų daugiau teisių.

Vakarai šį planą sutiko šaltai, bet vos prieš tris mėnesius pati A. Merkel, nesuderinusi su kitomis Europos sostinėmis, parėmė Maskvos siūlymą steigti bendrą Rusijos ir Europos Sąjungos komitetą užsienio reikalų problemoms spręsti.

„Mums, Vokietijos Federacinei Respublikai, aišku: spręsdami neskriaudžiame mažesnių partnerių. Bet mes tikime, kad vaisingi gali būti bendri sprendimai Europos Sąjungoje, ir mažosios šalys yra tokios pat svarbios kaip didžiosios“, – tikina Vokietijos kanclerė. Tai, kad A. Merkel dar turi tuo įtikinėti, regis, rodo, kad ne visi dar tuo tikri.