– Lietuvoje teismais pasitiki labai menkas nuošimtis gyventojų, bet dauguma pasitiki Europos Žmogaus Teisių Teismu. Kaip tai paaiškinti?

– Mes sukurti padėti nacionaliniams teismams. Viskas prasideda nacionaliniuose teismuose. Jei visos nacionalinės teisminės priemonės išnaudotos, bet žmogus jaučia, kad jo teisės neapgintos, neatkurtos, tada galima kreiptis į mūsų teismą. Belgijoje (ponia F.Tulkens yra Belgijos deleguota teisėja – A.Š.) dauguma žmonių nacionaliniais teismais pasitiki. Žinoma ir belgai kreipiasi į Strasbūro teismą. Tokius pasitikėjimo skirtumus, matyt, lemia tai, kad mes sprendžiame tik žmonių teisių klausimus.

– Lietuvoje piliečiai dažnai skundžiasi nesuprantantys, ką ir kodėl taip nusprendžia teismai.

– Išmokti rašyti teismo sprendimus taip, kad juos suprastų žmonės, nėra paprasta. Vakaruose taip pat buvo daug nuveikta tam, kad piliečiai pasitikėtų teismais, teisėjais. Teisėjai turi dirbti bendruomenei. Tai yra teisėjų kultūros dalykas. Pasitikėjimo burtų lazdele nepasieksi, tai ilgalaikis procesas. Mes Belgijoje šalies teisės universitetuose daug dirbome, kad teismai priartėtų prie bendruomenių. Žmonėms reikia aiškinti, kad jie turi kovoti dėl savo teisių, o teisėjams – kad jie turi suprantamai aiškinti, ką ir kodėl nusprendžia: ką jie daro, kodėl taip daro, kokiais motyvais, argumentais remiasi. Teismams reikia būti atviresniems. Bendruomenei ir teismams negalima pasidalyti į priešingas stovyklas. Visi turi gerbti save ir vieni kitus. Ir bendruomenė turi būti palankesnė teismams, stengtis suprasti, ką daro teismai. Beje, ir žurnalistai prie šio proceso gali reikšmingai prisidėti.

– Ar paprasti piliečiai gali suprasti teismų sprendimus, teisėjų argumentaciją?

– Jei kalba yra baisi, komplikuota, sprendimus suprasti sunku. Tada teisėjų reikia klausti, kodėl ta kalba tokia, kodėl sprendimas ir jo motyvai tokie sudėtingi, ar sprendimas negalėtų būti aiškesnis, paprastesnis. Teisinėje kalboje galima daug ką pakeisti. Žinoma, yra labai sudėtingų bylų, bet dažniausiai galima rasti paprastesnių žodžių paaiškinti tam, kas nuspręsta. Teisingumo vykdymo tikslas yra padėti žmonėms. Be supratimo to negalima padaryti. Teisėjų pareiga išaiškinti, ką jie nusprendžia, tik tada žmonės priims tai kaip teisingumą. Priešingu atveju žmonės šių sprendimų nepriims. Ir nepasitikės.

Septintojo dešimtmečio pradžioje Belgijos universitetai buvo pradėję judėjimą – padėti visuomenei suprasti teisę. Buvo daug profesorių teisininkų, kurie ėjo į bendruomenes ir aiškino teisę, teismų sprendimus. Tai buvo didelis judėjimas ir Belgijoje jis labai pasiteisino. Šiandien pasitikėjimas Belgijos teismais gana didelis.