Holokausto žaizdos
Prieš kelias dienas paminėjus Tarptautinę Holokausto dieną, Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos Holokausto tema. Vaikystėje viską girdėjau šeimoje – pokalbių metu neretai atgydavo prisiminimai apie getą, į kurį uždarė, koncentracijos stovyklas, į kurias vežė, apie duobę, kurioje buvo slapstomasi. Bet Holokausto patirtis buvo tarsi vienas iš dalykų, skiriančių žydus nuo ne žydų. Mus žudė, o kiti tuo metu gyveno, ėjo į kiną, mokyklą, studijavo. Per kelis mėnesius nužudyta visa Lietuvos žydų bendruomenė, daugiau kaip 200 000 žmonių. Juk mus daug kas skyrė visą mano gyvenimo laikotarpį, visą sovietmetį. Visada žinojome, kad mūsų galimybės ribotos ir kad mes kitokie.
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Lietuvoje iki Holokausto tik lietuvių gyveno daugiau negu žydų, o dabar žydų bendruomenę tesudaro apie 5000 narių… Kiekvienas iš jų turi savo šeimos Holokausto istoriją. Ir tie, kurie gimė ir gyveno Lietuvoje, ir tie, kurie įsiliejo į Lietuvos žydų bendruomenę, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos… Kiekvienas galėtų parašyti savo Holokausto istoriją, bet ne visi parašė.
Lietuvos žydų istorijos, kurią sunaikino Holokaustas, nei viena Lietuvos Vyriausybė taip ir neišdrįso įtraukti į mokyklų švietimo programas.
Valstybė turėjo daug galimybių paaiškinti savo piliečiams, ypatingai jaunajai kartai, apie žydų žudynes ir kas jas vykdė, ne mokslininkų ir politikų, bet paprasta, net ir vaikams suprantama, kalba. Prašėme daug metų ir turėjome daug bendrų planų kaip tą įgyvendinti. 75-eri metai praėjo, o Lietuva vis dar niekaip negali išrišti lietuvių dalyvavimo Holokauste temos. Lietuvos žydų istorijos, kurią sunaikino Holokaustas, nei viena Lietuvos Vyriausybė taip ir neišdrįso įtraukti į mokyklų švietimo programas. Daugelis pažadų taip ir liko tik projektais.
Galbūt, Holokausto patirtis keliauja iš kartos į kartą, kaip pasąmoninė jo vykdytojų kaltė ir gėda, todėl taip sunku apie tai garsiai ir nuoširdžiai kalbėti. Turbūt sunku atversti kone tamsiausią ir negarbingiausią Lietuvos istorijos puslapį. Kodėl dabar verda diskusijos socialiniuse tinkluose dėl dalyvavimo Holokauste? Todėl, kad jaunimas beveik nieko nežinojo.
Už Holokausto metu lietuvių vykdytą žydų žudymą atsiprašė pirmasis Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Jo atsiprašymas buvo priimtas Izraelio Knesete, bet sulaukė daug priekaištų Lietuvoje.
Mes niekada nevadinome lietuvių žydšaudžių tauta ir neketiname to daryti.
Tačiau ne viskas, kas susiję su žydais, Lietuvoje sukelia sąmyšį. Mes dėjome ir dėsime daug pastangų geriems tarpusavio santykiams, nežiūrint to, kas įvyko karo metais. Pasirinkome gyvenimą Lietuvoje, mes esame Lietuvos piliečiais, jau daugiau nei 600 metų esame Lietuvos dalis. Mes niekada nevadinome lietuvių žydšaudžių tauta ir neketiname to daryti.
Daugiau nei 800 Lietuvos žmonių, gelbėjusių savo kaimynus žydus, žygdarbis tampa dar svaresniu, žinant kiek šios šalies žmonių pasirinko tapti nacių plano įgyvendintojais. Niekada nenutrūko ryšys su Lietuvos žydų gelbėtojais. Žydų bendruomenė daug metų siekė, kad gelbėtojai būtų pripažinti Lietuvoje dydvyriais, kad jiems būtų skirta materialinė parama senatvėje, kad jų vardais būtų pavadintos gatvės ir dabar juos teberemia žydų bendruomenė.
Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybai,
Teisėjų asociacijos valdybai,
Apylinkių teismų teisėjų sąjungai,
Nacionalinei teismų administracijai,
Lietuvos žydų bendruomenės valdybai,
KREIPIMASIS
Vilnius,2016-12-31
.
DĖL LIETUVOS ISTORINĖS ATMINTIES NAIKINIMO – tremtiniui iškelta byla dėl išsakytų istorinių faktų apie žydų tautybės nacių kolaborantus.
Panevėžio savivaldybėje sau naudos siekianti Panevėžio žydų bendruomenė, „pirmininkas“ ,ne Lietuvos pilietis Gena Kofman, iškėlė baudžiamąją byla Lietuvos tremtiniui Raimondui Pankevičiui, kuris miesto tarybos oponentams, žydų bendruomenei, argumentuotai pateikė visam pasauliui žinomus faktus apie pačių žydų kolaboravimą su naciais žeminant ir žudant žydus. Kovai su oponentais Panevėžio miesto taryboje, Gena Kofman naudoja šmeižtą – kaltinimus “holokausto neigimu“. Dalyvavau paskutiniame Panevėžio apylinkės minėtos bylos teismo posėdyje. Absurdiškus Genos Kofman kaltinimus paneigia plačiai žinomi faktai apie atskirų žydų sisteminį kolaboravimą su naciais, kuriuos čia pateikiu.
I. 1.Isaiaho Trunko Knyga “Žydų taryba. Žydų tarybos Rytų Europoje pagal nacių okupacijos “(Judenratas. Žydų Council Rytų Europoje nacių okupacijos METAIS”), 663 p. pvz. (528 “Žydų Tarybų ir geto Policijos Opozicija”, p. – 547), “Pasipriešinimas žydų tarybų ir geto policija” – Knygos skyriai “Getas Policija” (527 473 psl.) ir “pokario Tyrimų, vertinančių Nariai tarybos ir geto policija “(” Po Karo įvykę Žydų Tarybų ir getų policijos Teismai “, 548 psl – 569).. Siu skyrių pavadinimai iškalbingai byloja Apie Žydų Tarybų narių ir policininkų kolaboravimą su naciais. Beje, teisiami ir konclageriuose kapais (prižiūrėtojais; kapais skirdavo kriminalinius nusikaltėlius, įkalintus svetimšalių legionų narius, žydus, politinius kalinius) ar vyresniaisiais kapais dirbę žydai. Kai kuriems policininkams ir judenratų nariams rengiami tik Garbės Teismai. Knygoje gausu pavyzdžių apie getuose ir koncentracijos stovyklose policininkais dirbusių žydų žiaurumą, jų vykdomas mirties bausmes. Remiantis gausiais šaltiniais rašoma apie judenratus, apie ivairius gyvenimo getuose aspektus – ekonominį, socialinį, kultūrinį. Mums, lietuviams, įdomūs puslapiai apie gyvenimą Vilniaus, Kauno, Šiaulių getuose. Pabrėžiama, kad Vilniaus geto Policijos viršininkas Jokūbas Gensas daug kartų dalyvavo atrenkant žydus Į Panerius (422 psl.). Kartu su keliais policininkais 1942 m. Spalio mėn. Ašmenoje jis atrinko 406 žydus, juos kartu su ypatingųjų būrių vyrais atrinktuosius sušaudė;
2.Chaim Lazar. DESTRUCTION and RESISTANCE{Naikinimas ir pasipriešinimas},New York,1985,p.44-46. Aprašyti faktai kaip žydų policininkai ieškodavo pasislėpusius žydus .Pavyzdžiui, 1943m.rugsėjo 1-ąją Vilniaus gete “ žydų policininkai iš rūsio po namu ištraukė pasislėpusias 8 žydes, vaikus, senukus. Vaikinai ir merginos priešinosi“. Išvežimui į darbus ar pasmerktus sušaudymui sąrašus sudarydavo policijos arba judenrato (žydų taryba) nariai. Žydų taryba ir žydų policija atrinkdavo „mirties kandidatus“. „Miriam Ganionska (žydų policininkė): Viską atlikome patys .Atrinkome žmones taip ,kaip buvo nurodžiusi žydų taryba .Subūrę žmones aikštėje ,nuėjome ieškoti tų ,kurie buvo pasilėpę namuose. Prie aikštės privažiavo mašinos, visus sulaipinome ir išlydėjome .Toliau Miriam pasakojo, kad žydų policija prisiplėšė žydų turto ir brangenybių. Kalbėdama ji iš kišenės ištraukė nedidelį maišelį, pilną aukso ir perlų ir ,padėjusi ant stalo ,tarė: „Grįždama atgal įstengiau nugvelbti iš jų šį maišelį“;
3.Avraham Tory. Kauno getas:diena po dienos.,Herman Kruk.Atsiminimai – apie Kauno, Švenčionių, Salų ,Mikoliškių ,Ašmenos žydų likimą, kuriuos atrinkdavo ir lydėdavo į egzekucijos vietą žydų policininkai – nacių kolaborantai;
4.Ryškausiai apie pačių žydų dalyvavimą žydų žudyme patvirtina Lietuvos valstybiniame archyve saugomas pačių žydų sovietmečio okupacijos metu sudarytas Vilniaus geto policininkų žydų, kolaboravusių su naciais sąrašas. Jame rasite žydų policininkus pavardes, kuriuos sušaudė patys žydai, ar kurie buvo sovietinių teismų nuteisti mirties bausme už kolaboravimą su naciais.
II. Svarbūs istorinės atminties atkūrimo procesai vyksta visoje posovietinėje erdvėje – klastingi okupacijos reliktai kofmanai bejėgiai sustabdyti šiuos procesus. Pavyzdžiui, “Radio SVOBODA“,“ 2016 Metų žmogumi“ paskelbė rusą DENIS KARAGODIN ,kuris pradėjo labai svarbų jo senelio nužudymo proceso teisinį tyrimą. Jo senelis STEPAN KARAGODIN buvo nužudytas 1937 metais, masinių žudynių sovietų Rusijoje laikotarpiu. Tuo metu Kremliuje „darbavosi“ žydų tautybės (apie 80 procentų) komisarai – žudikai. DENISO KARAGODINO tyrimas Rusijoje šiuo metu susiduria su sistemos, pastangomis nuslėpti masinį žmonių žudymo procesą 1937 metais. Kodėl jie žudė? Kremliaus valdomi masinių žudymų organizatoriai ir vykdytojai žinojo tas priežastis – apie 40 milijonų Rusijos gyventojų jau turi daugiau negu 25 procentus žydiško kraujo. „Radio SVOBODA“, suteikdami „metų žmogaus“ titulą rusui DENISUI KARAGODINUI, akcentavo, kad atkakliai narpliodamas senelio nužudymo istoriją, aktyviai padeda atkurti sunaikintą to lemtingo laikotarpio rusų tautos istorinę atmintį.
Panevėžio žydų bendruomenė šmeižto byloje prieš tremtinį, pažeidžia Raimondo Pankevičiaus žmogaus teises – Lietuvos visuomenė turi teisę atkurti okupacijos metu sunaikintą istorinę atmintį. Klastingai pasitelkdami menamą antisemitizmą, kofmanai tam bando pasipriešinti, siekdami teismuose užčiaupti tremtiniui burną. Kaltinimai „antisemitizmu”, “holokausto neigimu“ (G.Kofman), tikslu nutylėti žydų tautybės nacių-sovietų kolaborantų nusikaltimus, yra LR baudžiamosios teisės objektas. Lietuvių tautos genocido, masinių žudymų neigimas yra toks pats nusikaltimas kaip ir holokausto neigimas. Masiniai Lietuvos gyventojų „trėmimai“ – klastingas genocido, masinių žudymų vykdymo būdas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.