Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Kaip ji veikia?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr. Vaidas Skyrius paaiškino, kad farmacinės rūpybos (FR) esmė – aktyvus sveikatos priežiūros specialistų (gydytojo ir vaistininko) bei pacientų bendradarbiavimas, norint pasiekti akivaizdžių paciento sveikatos būklės pagerėjimo rezultatų: “FR tikslas yra pagerinti paciento gydymo vaistais rezultatus (geresnis lėtinės ligos valdymas, ligos prevencija pagal galimybes) ir paciento gyvenimo kokybę. Esminė FR teikiama nauda yra ta, kad sudaroma galimybė pacientui gauti kur kas daugiau dėmesio savo sveikatos būklei ne tik iš gydytojo, bet ir iš FR paslaugas teikiančio vaistininko. Be to, sumažinamas gydytojų darbo krūvis, jiems daugiau laiko lieka ūmiomis ir komplikuotomis ligomis sergančių pacientų priežiūrai, mažėja hospitalizacijos atvejų, ligos identifikuojamos anksčiau, gydytojai gali siekti efektyvesnio gydymo rezultatų. Tai leidžia taupyti biudžeto lėšas, sumažėja nedarbingų dienų skaičius, efektyviau veikia sveikatos sistema, pirminė sveikatos priežiūros grandis glaudžiau bendradarbiauja su antrine, tikėtina, kad ilgėja paciento gyvenimo trukmė, gerėja jo gyvenimo kokybė.”
Pašnekovas išskyrė šiuos FR paslaugų teikimo etapus: individualių paciento poreikių (dažnai susijusių su paciento vartojamais vaistais, jų vartojimo dažnumu, nepageidaujamu poveikiu ir t.t.) identifikavimas; sudarymas FR plano, kurio tikslas – išspręsti identifikuotas vaistų vartojimo problemas, pasiekti optimalių gydymo rezultatų, užkirsti kelią ligos eigos pablogėjimui ar ligos atsiradimui, padėti pacientui tinkamai vartoti vaistus, pavyzdžiui, išduodant individualiai paruoštas dienines vaisto dozes; tęstinė FR plano priežiūra, atliekant korekcinius veiksmus, tarkim, pacientas nukreipiamas pas gydytoją, jei to reikia; dalyvavimas ligų prevencinėse programose, profilaktika.

Vaistininkas turi ateiti į pagalbą pacientui
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės įsitikinimu, jau atėjo laikas sudaryti galimybes ir Lietuvos vaistinėms vykdyti platesnio pobūdžio sveikatinimo veiklą.
“Vaistininkai yra vaistų ekspertai, kurie turi pakankamai farmakologinių žinių apie terapinį vaistų poveikį bei farmakologines savybes. Jie – sveikatinimo sistemoje dirbantys specialistai, kurių universitetinėse studijose dauguma disciplinų yra apie vaistus, jų poveikį organizmui. Dauguma Europos šalių, susidurdamos su neracionalaus vaistų vartojimo problemomis, atsigręžia į farmacijos specialistus. FR įdiegimas vaistinėse leistų efektyviau ir plačiau panaudoti vaistininkų žinias ir gebėjimus saugant paciento sveikatą. Aktyvesnis vaistininkų vaidmuo galėtų paskatinti pacientus racionaliau vartoti vaistus, ypač tai svarbu pagyvenusiems lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie vartoja daug vaistų. Tai leistų anksčiau pastebėti problemas, susijusias su vaistų vartojimu”, – aiškina G.Krukienė.
Pasak jos, vaistininkas turėtų ateiti į pagalbą pacientams, nes jis yra paskutinis sveikatos specialistas prieš gyventojui pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant visas su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, kartu įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes.
V.Skyriaus nuomone, FR praktika Lietuvoje veiktų puikiai, nes vaistininkų kvalifikacija yra tokio pat lygio kaip ir kitose ES šalyse. Trūkstamą kompetenciją galima suteikti keliant specialistų kvalifikaciją specializuotuose kursuose.
“Kalbantis su vaistininkais aiškėja, kad jie palaiko šios praktikos diegimo galimybes. Kai sveikatos priežiūros sistema patiria vis daugiau išlaidų, senstant visuomenei, kai bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų užimtumas didėja, o Lietuvos gyventojai nėra linkę aktyviai rūpintis sveikata, retai dalyvauja prevencijos programose, šių programų diegimas gali padėti efektyviai spręsti daugumą problemų”, – neabejoja V.Skyrius.

FR sistemos esmė
FR sistema nėra naujiena daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Reikia pabrėžti, kad veikiant šiai sistemai vaistininkai neatima veiklos iš sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, bendruomenės slaugytojų, felčerių), nes tai yra kita sritis, o siekiama glaudesnio visų dalyvaujančiųjų sistemoje bendradarbiavimo. Vaistininkai yra visos sveikatos apsaugos sistemos dalis, kuri gali daug nuveikti ir pasitarnauti pacientams.
Pasaulinės vaistininkų sąjungos tarybos narė, farmacinės rūpybos ekspertė dr.Arijana Meštrović (Kroatija) pasakojo, kad JAV ir kai kuriose Europos šalyse klinikinė farmacija buvo FR atsiradimo pagrindas: “Klinikinė farmacija XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje ėmė vaidinti nemenką vaidmenį Skandinavijoje ir Nyderlanduose. Farmacininkų profesinės organizacijos kitose šalyse sukūrė naują vaistininko profesinės veiklos modelį, kurio centre atsidūrė pacientas ir jo poreikiai, – tai farmacinės rūpybos pradžia. 1993 m. apie šio naujo vaistininko veiklos modelio svarbą pradėjo diskutuoti Tarptautinė farmacijos federacija, kuri 1998 m. išleido FR paslaugų standartą. Taigi nuo tada daugelis Europos vaistininkų profesinių organizacijų ėmė laikyti FR savo profesijos ateitimi ir veiklos strategija. Vaistininkai konsultantai atlieka vaistų skyrimo peržiūrą, jie gali pratęsti receptus, taip pat pagal tam tikrą tvarką gali savarankiškai išrašyti receptinių vaistų.”
Užsienio ekspertės įsitikinimu, svarbiausia sąlyga norint įvesti šią sistemą – tinkamas teisinis reguliavimas, kurios tikslas turi būti užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir tinkamą vaistininkų kompetenciją. Tam turi būti sukurta strategija, atitinkanti nacionalinius poreikius, ir atsižvelgiama į specifines aplinkybes, bendradarbiaujama su farmacininkus rengiančiomis aukštojo mokslo įstaigomis. Vis dėlto, A.Meštrović nuomone, dažniausiai pagrindinės iniciatyvos ateina iš privataus sektoriaus, o svarbiausias kokių nors pokyčių garantas – tai vietiniai inovatoriai ir lyderiai.
V.Skyriaus pastebėjimu, užsienio šalių pacientai, kurie naudojasi FR paslaugomis, rezultatais yra patenkinti: “Jau ir dabar pacientai, susidūrę su nesunkiais negalavimais, net 50 proc. atvejų kreipiasi į vaistininką, todėl tikėtina, kad ir mūsų pacientai noriai pasinaudotų FR praktikos teikiamais pranašumais. Savo ruožtu FR procesuose su vaistininkais bendradarbiaujantys gydytojai užsienio šalyse akcentuoja darbo krūvio sumažėjimą ir savalaikę pacientų sveikatos būklės stebėseną. Pastebėję neigiamą sveikatos rodiklių pokytį, vaistininkai nedelsdami informuoja pacientą gydantį gydytoją, ir dėl to atliekamos savalaikės gydymo plano korekcijos.”

Metas įdiegti ir Lietuvoje
G.Krukienė pastebėjo, kad kitose Europos šalyse jau plačiai vykdoma vaistinės veikla – individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui, tai yra pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pacientams, kurių kognityvinė funkcija yra sumažėjusi, kurie vienu metu vartoja daug vaistų. “Vaistinėje pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą paciento vartojami vaistai sudedami į specialią pakuotę pagal vaistų vartojimo laiką, – pasakoja G.Krukienė. – Tai padeda išvengti netinkamo vaistų vartojimo (per didelių dozių, per dažno vartojimo arba nepakankamo vartojimo). Galime semtis naudingos patirties iš Danijos, Nyderlandų, Vokietijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų šalių. Tai, kad reikalingas naujas požiūris į vaistų vartojimą, įrodė daugybė tyrimų ir bandomųjų projektų, kuriuos atliko kitos šalys.”
A.Meštrović pripažįsta, kad įgyvendinant šį procesą gali būti susiduriama su tam tikromis kliūtimis, tokiomis kaip laiko paskirstymas, darbo vaistinėje reorganizavimas, neigiama kitų sveikatos priežiūros specialistų reakcija. Dauguma sveikatos sistemos ekonomistų pripažįsta, kad šie pokyčiai davė pastebimos finansinės naudos visai sveikatos sistemai, tai patvirtino ir daugybė tyrimų, atliktų tiriant FR paslaugų naudą.
“Šalies valdžia yra atsakinga už būtinus farmacinės veiklos pokyčius, taip pat ji turi parengti licencijavimo procedūrą”, – teigia A.Meštrović.
V.Skyriaus manymu, kai kurios FR paslaugos gali būti įdiegtos jau nuo 2015 m. (pvz., astmos ir kitų lėtinėmis plaučių ligomis, diabetu sergančių ligonių gydymo priežiūra).
“Prieš tai reikia parengti FR paslaugų teikimą reglamentuojančias taisykles ir atitinkamas nacionalines lėtinių ligų priežiūros gaires. Prieš diegiant prevencines programas reikėtų pakeisti ne tik Farmacijos įstatymą, bet ir kai kuriuos kitus teisės aktus. Reikia pripažinti, kad atsakingoms institucijoms tektų atlikti didelės apimties darbą, bet atsiradus FR praktikos darbo rezultatų nauda valstybei būtų tikrai didelė”, – neabejoja V.Skyrius.
Pasak jo, jau daug metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto studentams yra dėstomos FR paslaugoms reikalingos disciplinos apie vidaus ligas, farmakoterapiją, klinikinę farmaciją, o studijų programa nuolatos atnaujinama, prisitaikant prie kintančių profesinių žinių poreikio. “Tiek nepriklausomų vaistinių, tiek vaistinių tinklų vadovai įžvelgia FR paslaugų naudą sveikatos sistemai ir pacientui, tačiau nerimaujama dėl galimų didelių ir neproporcingų tokių paslaugų diegimo sąnaudų. Mano nuomone, radus visoms pusėms priimtiną kompromisinį paslaugų sąnaudų dengimo šaltinį, FR paslaugos taptų prieinamos plačiajai visuomenei”, – apibendrino V.Skyrius.

G.Krukienė išskiria pagrindines farmacinės rūpybos veiklos sritis:
1. Su vaistų vartojimu susijusių problemų analizė (farmakoterapinių problemų identifikavimas gydytojui skiriant vaistus, juos išduodant vaistinėje ar pacientui juos vartojant).
2. Paciento vartojamų vaistų peržiūra siekiant, kad jie būtų vartojami racionaliai, pasiekiant maksimalių gydymo rezultatų. Tai aktualu ilgėjant gyvenimo trukmei ir dažnėjant susirgimams lėtinėmis ligomis.
3. Lėtinių ligų (astmos, cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kt.) valdymo programos. Vaistininkai ateina į talką gydytojams: išklauso paciento nusiskundimų dėl vartojamų vaistų, įvertina padidėjusią ar pasikeitusią riziką, informuoja gydytoją apie pastebėtus pakitimus, taip užkirsdami kelią galimoms problemoms.
4. Kitos paslaugos, pvz., individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui. Vaistinės pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą sudeda vaistus į specialias pakuotes pagal vartojimo laiką valandomis. Tai padeda išvengti klaidingo vaistų vartojimo.