Tikrai tikiu, kad kažkada, bet dar negreitai, socialiniai tinklai, ir ypač “Facebook”, taps labiau pozityviu nei negatyviu įrankiu ir informacijos sklaidos priemone. Bet kol kas žalos jie daro kur kas daugiau, nei duoda naudos. Nė kiek neabejoju, kad toks vertinimas sukels kritikos ir pašaipų pliūpsnį, bet tebūnie, nes ši išvada susiformavo dvejus metus stebint tendencijas feisbuke.
Šiaip jau feisbukas – neabejotinai puiki priemonė (patys juo retkarčiais pasinaudojame, ieškodami ekspertų, kviesdami žmones į “Veido” jubiliejų, norėdami sužinoti svarbių asmenų gimtadienio datas), tačiau iš tiesų šis tinklas – kaip peilis, kuriuo galima gerus darbus dirbti, na, kad ir duoną raikyti, bet galima ir nusikaltimus daryti. Tęsiant paralelę tarp peilio ir feisbuko, akivaizdu, kad dauguma šio laikmečio žmonių feisbuką naudoja tikrai negeriems darbams – šiuo “peiliu” jie žudo savo laiką. Neįsivaizduojamą kiekį laiko. Jei įvertinsime, kad feisbukas turi per milijardą vartotojų, ir žinosime, kiek laiko kai kurie jų praleidžia socialiniuose tinkluose, išryškės kraupūs skaičiai: feisbukas surijo trilijonus (ar net kvintilijonus, o gal ir visą gugolą) valandų laiko, kitaip tariant, šis buvo praleistas tuščiai.
Žinoma, jau girdžiu pastabas, kad feisbuką galima panaudoti geriems ir net kilniems tikslams, – neretai jis tam ir naudojamas. Jis labai praverčia švietimo, mokslo, kultūros srityse. Taip, tai tiesa, bet pažvelkime, kam feisbuką naudoja absoliuti dauguma vartotojų. Vieni jame plūstasi, kiti giriasi, treti atskleidžia savo grafomano talentą, ketvirti krauna savo ar ne savo nuotraukas, penkti rašo, kaip jie kėlėsi, ką valgė ir kokie negalavimai juos užpuolė. O tų “rašytojų” ir klejotojų draugai visa tai skaito, degindami savo valandas. Kolegė pasakojo, kad jos sūnus filmuoja tai, kaip jis žaidžia kompiuterinius žaidimus, ir šią medžiagą deda į feisbuką, kur ją žiūri ir “laikina” bendraamžiai. Čia net kyla klausimas, ar nesąmonėms yra kokia riba.
Kartą dvi dienas išsamiai tyrinėjau įvairiausių žmonių įrašus feisbuke. Per šešias valandas sužinojau pusantro negirdėto sakinio ir tiek kvailysčių, kad vėliau pusmetį nemačiau reikalo užsukti į šį socialinį tinklą. Juk kalbant tiesiai, ten tiek daug mėšlo arba to, ką seniau žmonės rašinėdavo tualetuose ant sienų, ir taip mažai naujų, įdomių minčių, kad gal jų geriau paieškoti kitur.
Jei dauguma feisbuko vartotojų Lietuvoje, užuot tūnoję socialiniuose tinkluose ir rašinėję nesąmones, kas savaitę po 7–18 val. skirtų kitiems tikslams, tarkime, atliktų gerą darbą, kažką sukurtų, susitvarkytų savo kiemą, nueitų į teatrą, perskaitytų knygą, pabendrautų su vaikais ir pan., jie gerokai pagerintų tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimo kokybę, o jei vertintume ilgesnę perspektyvą, labai daug naudos duotų ir visai valstybei. Bet jie renkasi kitą – “laikinimo” kelią.
Ar nejuntate, kad jau tapote priklausomi ir ar kada nors bandėte sau atsakyti į klausimą, kam visa tai. Kas iš tų užrašų ant “sienos”, kokia jų išliekamoji vertė ir kas juos atsimena po paros?

Bet jau kol kas žalos feisbukas daro kur kas daugiau, nei duoda naudos.