Stiprinant Lietuvos konkurencingumą svarbus vaidmuo tenka regionų plėtrai. Juose veikiantys verslininkai, naudodamiesi Europos Sąjungos fondų priemone „Regio Invest LT+“, plėtoja savo verslą, diegia modernią įrangą, kuria ir išlaiko naujas darbo vietas.

Statistika rodo, kad šiandien Lietuvoje verslas koncentruojasi aplink didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Būtent šiuose miestuose sukuriama didžioji Lietuvos BVP dalis. Tačiau 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu itin didelis dėmesys bus skiriamas regionams. Pradėtos taikyti jiems skirtos priemonės jau įrodė, kad juose taip pat yra didelis potencialas, galintis prisidėti prie visos Lietuvos konkurencingumo didinimo.

2014–2020 m. laikotarpio priemonės „Regio Invest LT+“ tikslas – sudaryti sąlygas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms ne didžiuosiuose šalies miestuose plėtoti verslą, diegti modernią įrangą, kurti naujas darbo vietas ir jas išlaikyti. Pasinaudodami šia priemone verslininkai gali įsigyti ir įdiegti naujas gamybos technologines linijas, modernizuoti jau turimas, įdiegti modernias ir efektyvias technologijas paslaugų sektoriuje.

Priemone „Regio Invest LT+“, kaip ir praėjusio finansinio laikotarpio  priemone „Invest LT-2“, verslininkai skatinami kurti didesnę pridėtinę vertę, investuoti į gamybą ir naujas darbo vietas. „Vienas pagrindinių 2014–2020 m. laikotarpio priemonės skirtumų nuo 2007–2013 m. laikotarpio tas, kad anksčiau finansavimą galėjo gauti ir didelės įmonės. O 2014–2020 m. laikotarpiu į finansavimą pagal verslo  priemones gali pretenduoti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės“, – sako Ūkio ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėja Laura Baškytė.

„Regio Invest LT+“ nuo „Invest LT-2“ priemonės skiriasi ir mažesniu finansavimo intensyvumu. Pagal priemonę „Invest LT-2“ jis siekė iki 50 proc., o „Regio Invest LT+“ taikomas finansavimo intensyvumas – 45 proc. mažai ir labai mažai įmonei, 35 proc. – vidutinei įmonei. Norėdami gauti investicijų pagal priemonę „Regio Invest LT+“ verslininkai turi užtikrinti, kad patys šiam projektui skirs mažiausiai 200 tūkst. eurų nuosavų investicijų ir sukurs 10 darbo vietų. Didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui – 2,1 mln. eurų.

Norinčiųjų pasinaudoti šia galimybe netrūksta. Pasak L.Baškytės, „Regio Invest LT+“ kvietimas sulaukė didelio dėmesio: Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) iš viso gavo 152 paraiškas, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia 168,8 mln., o kvietimo suma – 28,9 mln. eurų.

„LVPA pirmiausia visas gautas paraiškas įvertino pagal naudos ir kokybės metodiką. Atlikus projektų vertinimą pagal naudos ir kokybės kriterijų daugiausia balų surinkę projektai buvo vertinami pagal tinkamumo finansuoti kriterijų tiek, kad užtektų paskirstyti kvietimui skirtą sumą“, – aiškina Laura Baškytė.

Šiuo metu pagal priemonę „Regio Invest LT+“ finansavimas skirtas 19 projektų. Bendra jiems skirta suma – 28,9 mln. eurų. Daugiausia projektų – net 7 ketinama įgyvendinti Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje – 4, Utenos – 3, Šiaulių – 2, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskrityse – po vieną. Tarp finansavimą gavusių įmonių – bendrovės „Nordic Idea“, „Rietuva“, „Formula Air Baltic“, „Plastiksė“, „Glass LT“ ir kitos.

Daugiausia paraiškų pateikė pramonės įmonės – maisto, chemijos produktų, popieriaus ar jo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos projektams. Vieną finansuojamą projektą ketinama vykdyti paslaugų srityje.

Strategija pasiteisino: valstybė toliau prisidės plėtojant Lietuvos rizikos kapitalo rinką

Nors Lietuvos rizikos kapitalo rinka tebėra ankstyvos vystymosi stadijos, pirmieji laimėjimai leidžia džiaugtis, kad einama teisinga linkme. Todėl ateityje valstybė ir toliau prisidės prie šios rinkos plėtros.

Akvilė MARTINAITYTĖ

Rizikos kapitalo rinka Lietuvoje pradėjo aktyviau formuotis 2010 m., kai panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą buvo įsteigti 5 rizikos kapitalo fondai: Verslo angelų fondas I, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“.

Europos rizikos kapitalo asociacijos duomenimis, Lietuvoje investicijų skaičius nuo 2010 iki 2014 m. nuolat augo: 2014 m. pabaigoje Vidurio ir Rytų Europos regione Lietuva pagal investicijų į įmones skaičių per metus buvo tarp trijų pirmaujančių regiono valstybių.

Nuo savo veiklos pradžios šie 5 rizikos kapitalo fondai investavo į 84 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmones, o valstybės ir privačių investuotojų į šias įmones investuota suma siekė 50,68 mln. eurų. Šios valstybės investicijos leido pritraukti 25 mln. eurų privataus kapitalo, o net 4 įmonės, į kurias buvo investuotos valstybės ir privačių investuotojų lėšos, sulaukė stambių tarptautinių investuotojų.

Be to, 2012 m. buvo įkurtas Baltijos inovacijų fondas, kuriam lėšų skyrė ir Lietuva, – taip rizikos kapitalas tapo dar prieinamesnis Baltijos valstybėse įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą. Valstybės ir privačių investuotojų lėšos buvo nukreiptos į tokias gerai žinomas Lietuvos įmones, kaip UAB „ProBioSanus“, UAB „Gera dovana“, UAB „Intelligent communications“ (Trafi), UAB „Impuls LTU“, „Coffee Inn“, UAB „Brolis Semiconductors“, UAB „GoSystems“ (Transfergo), UAB „CGTrader“ ir kitas.

Šiuo metu Lietuvai svarbiausias uždavinys – toliau stiprinti savo rizikos kapitalo rinką. Tad Ūkio ministerija intensyviai planuoja naujas šiam tikslui skirtas finansines priemones. „Rizikos kapitalo fondai padeda įmonėms išnaudoti naujas verslo finansavimo galimybes ir pritraukti plėtrai reikalingų lėšų. Novatoriškos įmonės kartu su investicijomis sėkmingai išnaudoja fondų valdytojų ilgametę patirtį bei ryšius ir kuria naujas darbo vietas“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Aušra Milkauskienė.

Kol pradės veikti naujos finansavimo priemonės, tam, kad rinkoje nebūtų finansavimo rizikos kapitalo forma trūkumo ir rizikos kapitalo fondų valdytojai toliau galėtų ieškoti naujų inovatyvių investavimo idėjų, buvo nuspręsta pratęsti kai kurių priemonių iš senojo finansavimo laikotarpio investavimo terminus.

Svarbu pabrėžti, kad finansinėms priemonėms skirtos lėšos grįžta ir gali būti naudojamos toliau gerinant SVV finansavimo galimybes. Daugiau nei 80 mln. eurų grįžusių praėjusio finansinio laikotarpio priemonių lėšų bus skirta naujoms paskolų, individualių garantijų ir rizikos kapitalo priemonėms įgyvendinti.

Taip pat pabrėžtina, kad pagal Europos Komisijos priimtus teisės aktus naujuoju 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu privačių investuotojų pritraukimo į rizikos kapitalo fondus dalis turės būti didesnė: priklausomai nuo rizikos kapitalo fondo strategijos ir nuo to, į kokios stadijos verslus bus nukreiptos investicijos, privačių investicijų dalis turės sudaryti nuo 10 iki 60 proc. rizikos kapitalo fondo dydžio.

Tikimasi, kad svarbų vaidmenį čia atliks instituciniai investuotojai, tokie kaip pensijų fondai ar draudimo bendrovės. Kaip teigia Lietuvos centrinis bankas, vertinant potencialių investicijų kontrolę užtikrinančias priemones, tai, kad dalis į rizikos kapitalo fondus investuotų lėšų buvo ES ar valstybės lėšos, laikoma labai svarbia aplinkybe. Tad pensijų fondai ar kiti investuotojai, persvarstę savo investavimo strategijas ir apsisprendę investuoti į valstybės remiamus rizikos kapitalo fondus, kartu su valstybe prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos plėtros ir verslo gerovės.

Eksporto skatinimo priemonės

Gaminių sertifikavimas, dalyvavimas tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose  pristatant savo produkciją – būtinas norint didinti produkcijos eksportą. 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu priemonės „Expo sertifikatas LT“ ir „Naujos galimybės LT“ leidžia tokiomis galimybėmis pasinaudoti mažoms ar vidutinėms įmonėms.

„Gaminių sertifikavimas yra būtinas norint įrodyti, kad produkcija ar paslaugos atitinka konkrečios rinkos kokybės ir kitus reikalavimus. Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), pasinaudodamos šiomis priemonėmis ir dalyvaudamos užsienio šalyse vykstančiose tarptautinėse parodose bei mugėse, turi didesnes galimybes užmegzti naudingus partnerystės ryšius su užsienio šalių įmonėmis,  pristatyti savo įmonę, jos gaminamą produkciją bei savo privalumus ir rasti verslo ar prekybos partnerių“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė.

Įmonėms, kurios naudojasi ES investicijomis pagal priemonę „Expo sertifikatas LT“, iš dalies padengiamos gaminių ir paslaugų sertifikavimo išlaidos, įskaitant ir sertifikuojamo gaminio transportavimo bei eksperto iš užsienio atvykimo išlaidas. „Gaminių sertifikavimas, įskaitant bandymus, tyrimus, vertimus į atitinkamą kalbą, yra labai brangus. MVĮ nelabai gali sau to leisti. Tačiau sertifikuota produkcija turi didesnę paklausą įvairiose užsienio rinkose, todėl ši priemonė sudaro didesnes galimybes lietuviškai produkcijai ir paslaugoms patekti į naujas rinkas“, – aiškina G.Jaugielavičienė.

Priemonė „Naujos galimybės LT“ skatina MVĮ kuo daugiau dėmesio skirti naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų užsienio rinkų plėtrai, plačiau išnaudoti tarptautines nišas, pristatant savo produktus ir paslaugas užsienyje, ir taip prisidėti prie eksporto ir įmonių konkurencingumo didinimo. Praėjęs finansinis laikotarpis parodė, kad ši priemonė veikia sėkmingai: investicijų sulaukusių įmonių eksportas augo 13,7 proc., taip pat sparčiau didėjo darbuotojų skaičius.

Iš viso pagal priemonę „Naujos galimybės LT“ numatoma investuoti 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu 29 mln. eurų ES investicijų. Pagal paskelbtą pirmąjį kvietimą teikti paraiškas visiems 17 projektų paskirstyta 4,22 mln. eurų. Pagal priemonę „Expo sertifikatas LT“ numatoma investuoti 1,45 mln. eurų ES investicijų. Pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas 36 projektams paskirstyta 1,15 mln. eurų.

Užs. Nr. VPL1023