Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad ministras pirmininkas kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Bet šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tėra įžanga į rimtą tyrimą, kurio metu gali atsiskleisti daug rimtesni dalykai. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai galėjo išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus. Sistema, jei tikėsime tuo, kas skelbiama, buvo tiesiog ideali abiem pusėms: sukčiai atsipirkdavo baudomis, o FNTT ir prokurorai įsirašydavo į savąjį “aktyvą” dirbtinai padidintą kiekį sėkmingai atskleistų bylų. Beje, kaip teigia R.Boreikos darbus nagrinėję premjero patarėjai, sukčiavimo ir mulkinimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose. O ką jau kalbėti apie tokią smulkmeną, kad FNTT kasmet apčiuopdavo vos keletą milijonų litų iš poros milijardų, besisukančių šešėlinėje ekonomikoje.

Prasidėjusioje “boreikiadoje”, kuri, kaip galima numanyti, truks dar ilgai, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad galimai neteisėtas FNTT generolo veikas aptiko, išaiškino ir į prokuratūros rankas perdavė ne specialiai su aukštų pareigūnų korupcija kovoti turinti STT, ne policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba, o viso labo premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, vadovaujama vieno iš patarėjų.

Taip, ši Vyriausybės darbo grupė pati operatyvinių veiksmų neatliko. Ji tik nagrinėjo visų už kovą su korupcija atsakingų tarnybų – Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros, STT, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos departamento, FNTT pateiktą informaciją. Bet faktas, kad be šios Vyriausybės komisijos niekas iš profesionalių “kovotojų su korupcija” arba nematė bendro vaizdo ir negalėjo pateikti įtarimų vienam aukščiausių šalies teisėtvarkininkų, arba bijojo tai padaryti.

Kad ir kaip ten būtų, R.Boreikos kritimo iš FNTT vadų istorija dar kartą patvirtina tai, apie ką “Veide” rašome jau kelinti metai – tiek visa dabartinė kovos su korupcija sistema, tiek atskiros jos dalys visiškai neatlieka valstybės jiems patikėtų funkcijų