BFL

Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai

Nors dauguma analitikų netiki, kad trečiadienį vyksiančio FED susitikimo metu bus pakelta JAV dolerio bazinė palūkanų norma, tačiau visi lauks FED vadovo B. Bernanke komentarų apie JAV ekonomikos augimo ir infliacijos lūkesčius. JAV nekilnojamo turto rinkoje bus paskelbti gegužės mėn. naujų ir nenaujų būstų pardavimo rezultatai, kurie vargu ar suteiks optimizmo šiam sektoriui. Geresnių naujienų realu sulaukti iš šią savaitę skelbiamo ilgalaikių prekių užsakymų rodiklio, kuris per gegužę galėjo pakilti 1,6 %.

Europoje iš investuotojų akiračio nesitrauks Graikijos problemos. Nesutarimai pačios Graikijos viduje bei tarp ECB ir Vokietijos neleidžia pasiekti kompromiso dėl antrojo pagalbos paketo. Vokietijos ekonominę situacija nušvies šią savaitę skelbiami ZEW ir IFO indeksai. Kai kuriems iš jų atsidūrus rekordinėse aukštumose, sunku tikėtis dar didesnio optimizmo, taigi analitikai laukia nuosaikaus smuktelėjimo.

Praėjusios savaitės įvykiai

Praėjusią savaitę paskelbti JAV Filadelfijos FED ir Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksai nedžiugino investuotojų. Geresnes naujienas išgirdome iš JAV NT rinkos, kur gegužės mėn. prognozes viršijo naujų būstų statybų (+15 tūkst.) ir išduotų statybos leidimų (+55 tūkst.) rodikliai. Taip pat mažiau nei laukta (-0,2 % vietoj -0,5 %) krito gegužės mėnesio mažmeninės prekybos apimtys.

Visą savaitę rinkų dalyviai sekė diskusijas Europoje dėl Graikijos skolų perspektyvų. Vokietija, kaip galimai didžiausia Graikijos gelbėtoja, siūlė skolų terminų pratesimą, kas iš esmės reikštų šalies nemokumą. Tačiau penktadienį Vokietijos kanclerė A. Merkel sutiko tartis su ECB dėl savanoriško dabartinių Graikijos obligacijų turėtojų dalyvavimo, perkant naujas obligacijas. Iš makroekonominių duomenų, buvo pranešta, jog euro zonos metinės infliacijos rodiklis nepakito per gegužę ir siekė 2,7 %.

Kinijoje pramonės (16,9%) ir mažmeninės prekybos (13,3 %) augimas gegužę išliko panašus kaip ir balandį, į ką teigiamai reagavo investuotojai.

Rytų Europos akcentai

Šią savaitę net trys Rytų Europos centriniai bankai, Čekijos, Vengrijos ir Turkijos, skelbs sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Nors šių šalių centriniai bankai laikosi skirtingos monetarinės politikos, bazinių palūkanų normų kėlimo nesitikima nei vienoje iš šių šalių dėl pasaulio ūkio augimo lėtėjimo ir nerimo finansų rinkose dėl situacijos Graikijoje.

Lietuvoje pirmadienį bus paskelbtas pirmojo ketvirčio einamosios sąskaitos rodiklis, o antradienį – gegužės mėn. pramonės produkcijos metinis pokytis. Manoma, jog pramonės apimtys per metus išaugo 7 %.

Finansinės prognozės

Akcijų rinka

Graikijos mokumo klausimai temdo ne tik Europos ekonomikos perspektyvas, bet ir formuoja neigiamus sentimentus kituose pasaulio regionuose. Požiūris į akcijų rinkas trumpuoju laikotarpiu išlieka atsargus. 3-6 mėn. horizonte patraukliau atrodo gynybinio sektoriaus stambių įmonių su globaliu pardavimo tinklu akcijos. O vertėtų vengti akcijų, pasižyminčių didesniais svyravimais nei rinkos vidurkis.

12 mėnesių perspektyvoje tikėtinas rizikos apetito augimas ir didesni lėšų srautai į akcijas. JAV akcijų S&P 500 indekso vidutinis P/E (kainos ir pelno santykis) nusileido iki 12, o šiems metams prognozuojamas šio santykio augimas iki 15.

Fiksuotų pajamų rinka

Analitikai, nepaisant dabartinių neramumų finansų rinkose, tebetiki, kad liepą ECB pakels bazinę euro bazinę palūkanų normą iki 1,50 %. Tačiau taip pat didėja spaudimas lėtinti palūkanų kėlimo tempą ateityje.

Praėjusios savaitės pradžioje S&P agentūra sumažino Graikijos reitingą nuo B iki CCC, kas rodo didelę šalies nemokumo tikimybę. Ketvirtadienį Graikijos premjeras ėmėsi veiksmų ir performavo kelis ministrų postus, siekdamas apmalšinti vidinius nesutarimus dėl taupymo reformų. Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog tęs pirmo pagalbos plano numatytus mokėjimus net ir graikams nepriėmus reikalaujamų reformų. Tačiau to yra mažai, ir šalies likimas priklausys nuo to, kokį kompromisą dėl antro pagalbos paketo rasti sugebės Europos šalių lyderiai ir ECB.

Valiutų rinka

Graikijos bėdos išgąsdino valiutų rinkos dalyvius ir praėjusios savaitės viduryje EUR/USD kursas per kelias dienas nukrito nuo 1,45 iki 1,41 lygio. Prastesni JAV pramonės rodikliai taip pat prisidėjo prie masinio rizikos vengimo, kuris dažniausiai būna palankus JAV valiutai.

Danske analitikai sumažino euro vertės prognozę trumpuoju laikotarpiu ir tikisi, jog EUR/USD kursas galėtų būti apie 1,43 (ankstesnė prognozė – 1,47) lygyje. Neramumai rinkose dėl Graikijos finansinių problemų šiai valiutų porai gali suteikti didesnę nei įprasta svyravimų amplitudę.

Žaliavų rinka

Pastaruoju metu matėme masinį žaliavų išpardavimą, ypač naftos ir kviečių rinkose. Praėjusį trečiadienį WTI rūšies naftos barelio kaina krito nuo 100 iki 94 JAV dolerių. Tarptautinės energetikos agentūros pakeltos 2011-2016 m. naftos paklausos prognozės nesulaikė kainos kritimo, ir fundamentalūs veiksniai trumpuoju laikotarpiu lieka šešėlyje.

Šią apžvalgą parengė Danske Bank.