Aukštųjų mokyklų reitingai
Fondai pinigus dalinasi draugų ratelyje
Demokratinės politikos instituto vykdomuose projektuose susikerta Gintaro Steponavičiaus, Manto Adomėno ir Andriaus Kubiliaus keliai
Pinigus aukštųjų mokyklų reitingams kurti pa(si)skirstė bendraminčių kultūrininkų grupė, šiuo metu įsitvirtinusi ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir ministro pirmininko bei švietimo ir mokslo ministro pašonėje.
Pakako “Veidui” užkabinti įtakingą konservatorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną, kurio įsteigtas ir vadovaujamas Demokratinės politikos institutas laimėjo 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konkursą dėl Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimo, ir pasipylė mūsų skaitytojų skambučiai bei laiškai, siūlantys atidžiau pasidomėti šia tema.
M.Adomėnas melavo?
“Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad M.Adomėnas nėra vien tik Demokratinės politikos instituto (DPI) narys steigėjas, – sakė “Veidui” vienas šaltinis Švietimo ir mokslo ministerijoje. – Jis tebėra ne tik faktinis, bet ir oficialus DPI vadovas ar bent jau toks buvo pernai rudenį, kai ministerija paskelbė Aukštųjų mokyklų reitingų sudarymo konkursą. Pasižiūrėkite, jei netikite, į 2009-ųjų DPI veiklos ataskaitą – ten juodu ant balto parašyta, kad “2009 m. rugsėjo 14 d. DPI kartu su Seimo Užsienio reikalų komitetu bei Užsienio reikalų ministerija surengtame apskritajame stale Lietuvos iš Portugalijos perimto pirmininkavimo Demokratijų bendrijai ir Tarptautinės demokratijos dienos proga” dalyvavo Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas”.
Pasižiūrėjome. Iš tikrųjų – mūsų informatorius buvo teisus: iš DPI ataskaitos išeina, kad pernai rugpjūčio mėnesį ŠMM paskelbtame konkurse dalyvavo ne šiaip sau tą ministeriją prižiūrinčio Seimo komiteto nario kadaise įsteigta viešoji įstaiga, bet jo vadovaujama įstaiga. Negana to, Seimo tinklalapyje paskelbtoje oficialioje M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje aiškiai nurodyta: “Demokratinės politikos instituto prezidentas, steigėjas ir valdybos narys”. Jei taip, tuomet M.Adomėno vadovaujamos įmonės dalyvavimas ŠMM konkurse – tiesioginis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Kartu išeitų, jog M.Adomėnas du kartus melavo “Veidui”, jo žurnalistams teigdamas, kad jis nėra DPI valdybos narys. Tikėkimės, atsakymus į šiuos klausimus duos Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Bet tai, pasirodo, dar ne viskas. Pradėdami narplioti 2,5 mln. Lt įvertintą ir daugių daugiausiai keliasdešimties tūkstančių vertą aukštųjų mokyklų reitingų kūrimo istoriją manėme, kad vienintelio konkurso dalyvio DPI pergalę lėmė vien jo prezidento M.Adomėno pareigos Seime ir tai, kad tiek DPI, tiek konsorciume su juo dalyvavusio Žinių ekonomikos forumo vienas steigėjų kadaise buvo premjeras Andrius Kubilius. O Švietimo ir mokslo ministerijos klerkai tiesiog neatsispyrė įtakingoms pavardėms, kurios šmėžavo už paraiškos autorių.
“Naujojo židinio-Aidų” grupuotė
Švietimui ir mokslui skirtų pinigų pyragas nėra didelis, tad jį dalijantis pasiseka tiems, kas yra arčiau valdžios
Pasirodo, tikrovė daug paprastesnė ir bjauresnė. Paprastesnė, nes atrodo, kad pinigus pagal klasikinį korupcinį principą susiveikė grupė senų dragų ir bendraminčių. Bjauresnė, nes šiame korupciniame žaidime dalyvavo ne kokie suplėkę provincijos politikieriai ar trumpam į Seimą savo reikalų pasitvarkyti užsukę verslininkai, o garbingi akademinio pasaulio atstovai – mokslų daktarai, profesoriai ir akademikai.
“Negi jūs tokie akli, kad nematote, jog visi šios, nepabijosiu tokio žodžio, aferos “herojai” – tai grupė senų draugų ir idėjinių bendraminčių, kadaise susibūrusių aplink dešinės ir katalikiškos pakraipos žurnalą “Naujasis židinys-Aidai”, – klausė į “Veidą” paskambinęs akademiniuose sluoksniuose garsus profesorius, prašęs šiuo atveju neminėti jo vardo, nes nemėgstąs kritikuoti kolegų “ad homini”. – Šio žurnalo redaktorius Nerijus Šepetys, redakcinės kolegijos nariai ir nuolatiniai bendradarbiai – DPI prezidentas bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys M.Adomėnas, jo mokytojas, dabar ambasadorius prie Šventojo Sosto filosofas Vytautas Ališauskas, šiuo metu švietimo ir mokslo viceministrė filosofė Nerija Putinaitė, Katalikų mokslo akademijos prezidentas, šiuo metu švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas dr. Paulius Subačius. Tai seniai ir gerai akademiniame pasaulyje žinoma grupuotė, puikiai mokanti užsiimti politika ir įtaisyti savo atstovus į aukštus postus, leidžiančius daryti įtaką visai švietimo politikai, o kartu – ir pinigų švietimo sričiai skirstymui. Taip, kadaise šios grupuotės atstovė Irena Vaišvilaitė buvo prezidento patarėja kultūros, švietimo ir mokslo klausimais, jai grįžus į universitetą pareigos Prezidentūroje perėjo N.Putinaitei, o kai švietimo ir mokslo ministru tapo Gintaras Steponavičius, jis pasiėmė šią “asabą” viceministre. Ir jūs dar stebitės, kad konkurse dėl tų milijonų aukštųjų mokyklų reitingams sudaryti buvo tik vienas dalyvis, kuris ir laimėjo?
Pasižiūrėkite, kiek šie asmenys dar turi prikūrę visokių fondų ir viešųjų įstaigų, gaunančių valstybės paramą. Vien pats “Naujasis židinys-Aidai” jau daugybę metų yra nuolatinis ir vienas didžiausių pinigų gavėjų iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo”.
Savų konkursas saviems
Iš tiesų įdomu: dr. M.Adomėno vadovaujamas DPI konsorciume su dr. P.Subačiaus vadovaujama Katalikų mokslo akademija, Žinių ekonomikos forumu, kurį kadaise kūrė A.Kubilius, Viešosios politikos ir vadybos institutu, kurio partneris ir programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis yra Saulėlydžio komisijos prie Vyriausybės narys, atneša paraišką konkursui Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurios vadovui patarinėja dr. P.Subačius, kurios viceministrė yra sena dr. M.Adomėno ir dr. P.Subačiaus kolegė, nuolatinė DPI projektų dalyvė dr. N.Putinaitė.
Pridurkime, kad, sprendžiant iš DPI ataskaitų, dabartinis ministras G.Steponavičius anksčiau irgi yra dalyvavęs bendruose projektuose su DPI, vienas pagrindinių premjero patarėjų Kęstutis Škiudas yra ir vienas DPI steigėjų, kad pagrindinis DPI aukštųjų mokyklų reitingų ekspertas Liutauras Kazlavickas, baigęs skaičiuoti šiųmetį reitingą, kovo mėnesį taip pat tapo premjero patarėju.
Kokį gauname vaizdą? Grupė inteligentų, mokslų daktarų, senų bičiulių ir bendradarbių patenka į valdžią. Vieni sėdi Seime, kiti – ministerijoje, treti – viešosiose įstaigose. Vieni sugalvoja projektą, kaip gauti pinigų, kiti paskelbia konkursą dėl tų pinigų panaudojimo, treti parašo paraiškas ir sudalyvauja konkurse. Laimi visi, nes visi tarpusavyje jau seniai susiję per visokiausius fondų įsisavinimo projektus. Juk kaip toliau su ŠMM konkurse laimėtais 2,5 mln. Lt elgsis DPI? Atsidėjęs sau keletą šimtų tūkstančių “projektui administruoti”, DPI savo ruožtu skelbs konkursus dėl “išorinių ekspertų paslaugų pirkimo”. Kertam lažybų, kad tarp tų konkursų laimėtojų vėl šmėžuos tos pačios pavardės.
Kaip tai pavadinti? Mano požiūriu, tai gryniausia “inteligentiška” korupcija, saviškių akademinis ratas, į kurį patekęs nuolatos suksiesi visokiuose biudžeto pinigais apmokamuose projektuose. Su sąlyga, jeigu laikysi liežuvį už dantų ir neneši šiukšlių už akademinės bendruomenės ribų. Tai, beje, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad vienas iš “Veido” informatorių atvirai pasakė: “Mielai pasidalyčiau tuo, ką žinau, tik vengčiau viešai prisistatyti, nes teikiu projektus Lietuvos mokslo tarybai, kuriai taip pat didžiulės įtakos turi M.Adomėnas”.
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
Savaitraščio „Veidas“ redaktoriui p. Gintarui Sarafinui
Vadovaudamasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, prašau suteikti man atsakymo teisę ir galimybę paneigti klaidingą informaciją bei paskelbti artimiausiame „Veido“ numeryje tokį tekstą:
Savaitraščio „Veidas“ skaitytojai yra klaidinami šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų, jau kelintą kartą kartojamų mano adresu apžvalgininko A. Bačiulio straipsniuose.
Į A. Bačiulio pasipiktinimą Švietimo ir mokslo ministerijos surengto viešo konkurso rezultatais jau esu išsamiai atsakęs viešu laišku. (http://www.adomenas.lt/?id=1&nid=95)
Tęsdamas savo „tyrimą“, o iš tikrųjų – šališką ir, matyt, suinteresuotą puolimą – A. Bačiulis nauja melų ir šmeižto porcija neva „demaskavo“ intelektualų „grupuotę“. Tenka tik padėkoti autoriui už buvusių DPI bendradarbių ir bendraminčių profesinių pasiekimų išvardijimą, bet įžūlų, kolektyvinį kaltinimą „inteligentiška“ korupcija matyt turės ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Noriu pažymėti, kad 2006-2007 metais DPI direktoriumi buvo N. Gasparavičius, 2007-2008 metais – G. Uzdilaitė, o nuo 2008 metų DPI direktorė yra Rasa Kubilickaitė. Iki išrinkimo Seimo nariu (nuo 2006 metų), buvau DPI prezidentu. Pagal 2003 m. DPI įstatus, prezidentas yra „Instituto viešosios visuomeninės veiklos vadovas“, jo darbas neapmokamas. Tapęs Seimo nariu, dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo, kaip DPI prezidento teisės. 2009 m. balandį, patvirtinus ir įregistravus naujus įstaigos įstatus, DPI prezidento institucija buvo panaikinta. Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą ir įstaigos įstatus, DPI turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą-direktorių.
Šios savaitės „Veide“ (2010/06/28) A. Bačiulis užsipuolė leidyklą „Aidai“ ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje kultūros leidinių – žurnalą „Naujasis Židinys-Aidai“, kurio redakcinėje kolegijoje turiu garbės būti. Didžiuojuosi ir tuo, kad mano straipsniai šiame žurnale spausdinami jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo antrojo numerio, vos tik atkūrus jo leidimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Didelę dalį teksto A.Bačiulis skiria skaičiavimams, kiek lėšų ir kokiems projektams yra paskyręs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tenka priminti „Veido“ skaitytojams, kad šio fondo veikloje aš nedalyvauju ir niekada nedalyvavau, su jo lėšų skirstymu niekaip nesu susijęs. Kaip minėjau, esu “Naujojo Židinio – Aidų” redkolegijos, kuri aptaria tik tekstų turinį, narys, o leidykla „Aidai“ ir VšĮ “Naujasis Židinys – Aidai” yra visiškai atskiros įstaigos.
A. Bačiulis klysta ar klaidina skaitytojus net smulkmenose. Esu vienmandatėje Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys, o ne, kaip teigiama straipsnyje, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas. A. Bačiulis teigia, kad SRTV fondą “Aidai” apskundė Seimui ir kad neva pasiaiškinti dėl to į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį buvo iškviesta Fondo vadovybė. Šiais iš piršto laužtais teiginiais A.Bačiulis ir vėl klaidina skaitytojus, nes ŠMKK vadovas V. Stundys į komiteto posėdį SRTV fondo vadovybę pakvietė gavęs daugelio leidinių pasirašytą skundą. Buvo sudaryta komisija, kurios darbe aš nedalyvavau.
Deja, ilgametis „Veido“ apžvalgininkas ir leidinio redakcija nepaiso Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Melo ir neva tiesos mišiniu – anketinių ir biudžetinių duomenų bei iš piršto laužtų prielaidų mišrainei uždėjus šmeižikišką antraštę bei įžeidžiantį apibendrinantį sakinį mažiau atidiems „Veido“ skaitytojams norima sudaryti įspūdį, kad „kažkas su M. Adomėnu ir jo aplinka negerai“.
Pasitikiu nepriklausomomis valstybės institucijomis, kurios atsakys į dėl šių kaltinimų visuomenei kylančius klausimus. Kviečiu ir „Veido“ skaitytojus sulaukti jų žodžio, ir dar kartą primenu, kad vos tik išrinktas Seimo nariu dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo kaip DPI prezidento teises. Šiuo metu esu likęs DPI steigėju, tai nurodau ir savo interesų deklaracijoje. DPI toliau dirba vadovaujamas kitų asmenų, o aš, eidamas Seimo nario pareigas niekada nesu priėmęs ar dalyvavęs priimant sprendimų, susijusių su mano privačiais interesais.
net nenutuokiau!