Baldų pramonėje, kaip ir visame moderniame pasaulyje, itin stipriai jaučiamos globalizacijos tendencijos: tai, kas nauja ir populiaru Italijoje ar Niujorke, akimirksniu atkeliauja į bet kurią kitą šalį.

Saulė Valentinaitė

„Norėdamas išlikti konkurencingas, privalai reaguoti į laikmečio diktuojamas tendencijas“, – įsitikinęs vieną didžiausių baldų gamybos grupių Centrinėje ir Rytų Europoje valdančio koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

PROGNOZĖS: Egidijau, jūsų įmonių grupė pirmuosius žingsnius laisvosios rinkos ekonomikoje žengė prieš 24 metus. Kaip per šį laiką keitėsi baldų rinka ir ką ateinantys metai žada baldų pramonei?

E.V.: Baldų rinkoje vis labiau jaučiamos individualumo ir išskirtinumo tendencijos, bet tuo pat metu baldų pardavimo kanalai globalėja. Baldai tapo viena labiausiai augančių elektroninės prekybos produktų kategorijų. Didžiosios elektroninės prekybos kompanijos kuria sprendimus, kad bet kurioje pasaulio vietoje pirkėjas, užsisakęs prekę, gautų ją per parą. Manau, netolimoje ateityje kiekvienas, gaminantis kažką įdomaus ar unikalaus, gebės rasti savo pirkėją, kad ir kur šis būtų. Vartotojai taps dar reiklesni funkcionalumui ir sveikai aplinkai, ieškos ne atskirų produktų, o jiems tinkamų gyvenamosios erdvės formavimo sprendimų. Natūralios medžiagos, funkcionalus ir originalus dizainas, efektyvi gamyba – tai pagrindinės ateinančių metų baldų kūrėjų ir gamintojų sėkmės dedamosios.

PROGNOZĖS: Šiandien daug diskutuojama, kad vis labiau įsigalint technologijoms žmogaus įsikišimo į baldų gamybos procesą reikės vis mažiau. Kitaip tariant, ar išties technologijos negrįžtamai keičia baldų pramonę?

E.V.: Technologijos – visų pramonės šakų variklis. Ne išimtis ir baldų pramonė, be technologijų būtų neįmanoma konkuruoti masinės gamybos srityje. Tačiau, kad ir kokia sofistikuota būtų technologija, ji vis tiek yra tik įrankis žmogaus – kūrėjo rankose. Man asmeniškai kiekvieną dieną šalia esantis baldas turi būti mielas, turiu jausti, kad prie jo lietėsi žmogaus rankos.

PROGNOZĖS: Jūsų įmonės specifika – nesurinkti baldai, šiuo metu keliaujantys kone į pusšimtį šalių. Kodėl pasirinkote tokią strategiją?

E.V.: Didžioji dalis į eksportą orientuotos mūsų baldų grupės produkcijos parduodama būtent tokio formato: pirkėjas juos susirenka pats. Pasaulyje tokio tipo baldai dominuoja jau ne vieną dešimtmetį, o globalizacijos procesas dar labiau sustiprino šią tendenciją – vežioti orą brangu.

PROGNOZĖS: Susivokti pasaulinėje lengvosios pramonės rinkoje šiandien, matyt, nelengva užduotis, juk vartotojų poreikiai gana segmentuoti?

E.V.: Kiekvienoje rinkoje bandome rasti savo pirkėją, kuris vertintų natūralių medžiagų, lakoniško ir modernaus stiliaus baldus. Žinoma, spalvinės paletės ir pati apdaila skiriasi: Rusijoje ir Rytų Europoje vyrauja tamsesni atspalviai, Pietų Europoje ir Vidurio Rytuose – balti, o Skandinavijoje – šviesios medžio apdailos, tačiau kiekvienoje rinkoje atsiranda mums simpatizuojančiųjų.

Kitas dalykas, kad baldų pramonėje, kaip ir visame moderniame pasaulyje, itin stipriai jaučiamos globalizacijos tendencijos: tai, kas nauja ir populiaru Italijoje ar Niujorke, akimirksniu atkeliauja į bet kurią kitą šalį. Norėdamas išlikti konkurencingas, privalai reaguoti į laikmečio diktuojamas tendencijas.

PROGNOZĖS: Ar keičiasi žaliavos, iš kurių gaminami baldai? O gal jau galima įvardyti, kas bus ateities žaliava? Galbūt įsirenginėjant nuosavą būstą tai galėtų tapti savotiška investicija į ateitį?

E.V.: Baldų pramonėje, kaip ir daugelyje kitų sričių, jaučiama „fusion“ tendencija, bandoma jungti klasikinį stilių su „techno“ ar „etno“, derinti natūralaus medžio elementus su stiklu, metalu ir spalvota emale. Prognozuojama, kad ši tendencija taps vyraujanti, interjerai taps dar išraiškingesni, išryškinantys žmogaus individualumą. Žinoma, niekada neprašausite investavę į natūralaus medžio baldą – tai laiko patikrinta klasika.

Jei kalbame apie baldų gamyboje naudojamas medžiagas, vis didesnę dalį užims kompozitinės medžiagos. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas pakeis medžio drožlių plokštę, tačiau ji pati kis: taps lengvesnė, didės jai keliami ekologiniai reikalavimai.

Dėl stiprėjančių natūralumo tendencijų – atrasti save iš naujo – baldų gamyboje dar labiau populiarėti turėtų natūralus medžio lukštas. Jau ir šiandien esama nemažai bandymų gaminti plokštes iš alternatyvių natūralių pluoštų – kanapių, linų ir pan. Žinoma, kol kas tos technologijos dar tobulinamos eksperimentiniuose cechuose, bet ateitis tuo ir įdomi, kad visada lieka vietos netikėtumams.

PROGNOZĖS: Kaip baldininkams pavyksta prognozuoti ateitį? Kas jiems gelbsti gilinantis į ateinančių metų tendencijas?

E.V.: Daug naujų idėjų ir minčių galima pasisemti tarptautinėse parodose, tačiau tose erdvėse regima tai, kas jau sukurta „vakar“. Futuristinis žvilgsnis gimsta bendraujant su baldų dizaineriais ir kitais kūrybos žmonėmis. Mūsų koncerno baldų įmonės dirba ne tik su Lietuvos, bet ir su šalių, pasižyminčių ilgesne šios pramonės istorija, – Italijos, Vokietijos kūrybininkais. Manau, jie šiandien labiausiai jaučia ateities pulsą. Grynais menininkais jų nepavadinsi: jie supranta vartotojo lūkesčius ir poreikius, žino, kur jis tą baldą naudos, išmano reikiamas technologijas, ekonominius aspektus, taigi galvoja ne vien apie estetinius dalykus, bet ir apie gerą kainos bei kokybės santykį – sėkmingam gaminiui tai būtina.

Kita vertus, dauguma kūrybinių industrijų gyvena panašiomis idėjomis ir tendencijomis: pirmiausia tai materializuojasi aprangos madose, o po kurio laiko persikelia ir į namų interjerą, baldus. Taigi panašumų ir sinergijos tarp mūsų aprangos ir baldų grupių tikrai esama.

PROGNOZĖS: Kitaip tariant, vien kūrybingumu šiandien nedaug ką tepasieksi?

E.V.: Jeigu kūrybingumas „neįvilktas“ į struktūrišką procesą, praktiškai jį gana sunkiai pritaikysi. Kiekvienoje šalyje yra tam tikras procentas kūrybingų, talentingų ar net genialių žmonių, tačiau skiriasi jų patirtis. Be viso to, dar labai svarbu pozityviai nusiteikusi, galimybes, o ne problemas įžvelgianti bendradarbių komanda. Velkantis vakarykštės dienos technologijų lygmenyje progresas mažai tikėtinas, todėl būtina žengti kartu su pasauliu, o dar geriau – vienu žingsniu priekyje. Lietuva dar kurį laiką galės konkuruoti dėl santykinai pigesnės darbo jėgos, bet ilgalaikėje perspektyvoje pranašumas bus tiktai dėl žmonių kūrybingumo, inovatyvumo, dėl gebėjimo greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir poreikių.

PROGNOZĖS: Kuo pasižymi Lietuvos vartotojas?

E.V.: Lietuvos vartotojas vis labiau artėja prie vidutinio europiečio. Tiesa, jis dar truputį konservatyvesnis stiliaus ir spalvų atžvilgiu, jautresnis kainai. Lietuviai vis dar nori perkamą daiktą pamatyti gyvai, jį paliesti, ant jo pasėdėti ir pan., todėl internetinė baldų prekyba čia niekaip neišeina iš kūdikystės stadijos.

PROGNOZĖS: Kas jums gelbsti konkuruojant pasaulinėje rinkoje?

E.V.: Jei kalbama apie konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, būtina turėti pasaulinio lygio technologų ir inžinierių. Taigi labai svarbu stiprinti šių specialistų parengimą Lietuvoje. Baldų technologų ir inžinierių poreikis Lietuvoje didesnis, nei šiuo metu parengiama. Kitas momentas – visuomenėje nepakankamas šių profesijų prestižas. Valstybės finansavimą gaunančios aukštosios mokyklos turėtų rengti daugiau techninės pakraipos specialistų, tačiau pagal vyraujančias tendencijas vis dar dominuoja socialiniai mokslai.

PROGNOZĖS: Jūsų koncernas modernias darbo vietas kuria atokiose, nedarbu pasižyminčiose šalies vietovėse. Kodėl svarbu, kad lengvoji pramonė nebūtų susikoncentravusi vien didmiesčiuose?

E.V.: Jei nejausime socialinės atsakomybės ir nežengsime tokių žingsnių, maži Lietuvos miesteliai tiesiog neišgyvens. Investicijos į regionus būtinos. Šiuo metu esame sukūrę šimtus darbo vietų Visagine, Sakūtėliuose (Šilutės r), Šilutėje, Klaipėdoje. Turime suvokti, kad nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime ateityje. Mūsų grupės pavyzdys rodo, kad ir mažame Lietuvos miestelyje galima sukurti pasaulinio lygio įmones.

PROGNOZĖS: Kaip manote, kokios perspektyvos artimiausią dešimtmetį laukia Lietuvos baldininkų?

E.V.: Lietuvos baldų pramonė labai svarbi ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir visai Europos baldų rinkai (pvz, Lietuva yra penkta didžiausia šalis tiekėja „Ikea“ baldų koncernui) ir turi daug potencialo toliau augti. Augimo sparta priklauso nuo to, kiek konkurencinga mūsų šalis bus: ar turės pakankamai žaliavos (tam reikalingi modernūs ir efektyviai dirbantys medžio drožlių plokščių fabrikai), kvalifikuotos darbo jėgos, konkurencingas energijos išteklių kainas. Neabejoju, kad būtent tai gali daryti stiprų postūmį Lietuvos baldų pramonės augimui. Kitas dalykas – mūsų mediena neturėtų važiuoti rąstų pavidalu į Kiniją ar kitas šalis, galime ją perdirbti ir vietoje. Tai turėtų būti vienas Lietuvos ekonominės politikos prioritetų.

PROGNOZĖS: Kiek jums, kaip baldų gamintojams, svarbus ergonomiškumas ir ilgaamžiškumas?

E.V.: Mūsų siekiamybė – sukurti patogų ir ilgaamžį produktą. Kaskart stengiamės atrasti netradicinių inovatyvių sprendimų, susijusių tiek su pačiu dizainu, tiek su technologiniais dalykais.